Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.
Šių dviejų mokėjimų suma gali būti didesnė arba mažesnė už kas mėnesį mokamą fiksuotą algą. Tai priklauso nuo mėnesio, kurį bus atostogaujama.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė aiškina, kad atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per pastaruosius 3 mėnesius iki atostogų pradžios. Todėl galima apskaičiuoti daugiausiai ir mažiausiai palankius mėnesius atostogoms.
Labiausiai apsimoka atostogauti gegužę ir liepą
Pasak specialistės, šiemet palankiausia atostogauti yra gegužės ir liepos mėnesiais.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas gaudamas vidutinį fiksuotą 1800 eurų užmokestį atostogaus gegužės mėnesį, jo atostoginiai bus skaičiuojami taip: darbo užmokesčiai už balandį, kovą ir vasarį sudėti ir padalinti iš darbo dienų. Svarbu paminėti, kad dalijama yra tik iš darbo dienų – į šį skaičių neįeina savaitgaliai ar šventinės dienos.
Tad, kalbant apie gegužę, 5400 eurų būtų dalijami iš 61 dienos – tiek jų turėtų vasaris, kovas ir balandis. Išeina 88,5 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 885 eurus. Jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 81,8 euro. Šią sumą gavome 1800 padaliję iš 22 gegužės darbo dienų“, – aiškino specialistė.
Anot D. Čibirienės, mažiausiai atostoginių šiemet gaus tie darbuotojai, kurie nuspręs atostogauti birželį, lapkritį ar gruodį.
„Pavyzdžiui, darbuotojas gauna 1500 eurų fiksuotą atlyginimą ir nusprendė atostogauti birželį. Tad 5400 eurų būtų dalijami iš 63 dienų – tiek jų turi kovas, balandis ir gegužė. Išeina 85,7 euro vienos dienos VDU.
Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 857 eurus. O, jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 94,7 euro. Šią sumą gautume 1800 padaliję iš 19 birželio darbo dienų“, – skaičiavo specialistė.
Atostogauja ne kada apsimoka, o kada gali
Tačiau, pasak D. Čibirienės, ne visi darbuotojai gali taip skaičiuoti darbo dienas, atostoginius ir išeiti atostogauti, kai jiems tai labiausiai apsimoka.
„Kiekvienoje darbo srityje yra laikotarpių, kai darbuotojas negali išeiti atostogauti. Be to, atostogos yra derinamos su darbais, šeimos narių atostogomis, oro sąlygomis ir finansais. Ne visi nori atostogauti namuose lyjant lietui.
Atostogų trukmė irgi priklauso nuo keleto aspektų. Paprastai žmogus tam tikru gyvenimo etapu siekia karjeros, dažnai dirba keliuose darbuose. Todėl jam išeiti atostogauti tuo pačiu metu abiejuose darbuose yra sudėtinga. Tad toks darbuotojas retai atostogauja 10 dienų“, – pasakojo D. Čibirienė.
Jos teigimu, įvairių profesijų darbuotojai atostogauja skirtingai, pavyzdžiui, mokytojai gali atostogauti kad ir tris mėnesius.
„Atostogos priklauso ir nuo finansų – juk 3 savaites atostogauti užsienyje išeis trigubai brangiau, nei atostogauti vieną savaitę. Tačiau būna žmonių, kurie meta darbus ir atostogauja 3 mėnesius ar visus metus.
Viskas priklauso nuo paties darbuotojo ir jo susitarimo su darbdaviu. Jeigu darbuotojas yra reikalingas, tai darbdavys jį išleis ir kelioms savaitėms ar mėnesiams ir lauks sugrįžtančio. Tačiau, jeigu žmogus tik įsidarbina ir jau prašo atostogų, tokį darbuotoją darbdavys gali ir atleisti“, – sakė D. Čibirienė.
Pavasarį ir vasarą daugėja išlaidų
„Citadele“ banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės teigimu, ilgai lauktas pavasaris atneša daugiau energijos, noro ir galimybių leisti laiką. Todėl šiuo laikotarpiu žmonės linkę dažniau išlaidauti spontaniškai.
„Nuoseklus tikslų sekimas suteikia papildomos finansinės tvarkos ir aiškumo. Matant, kokios pinigų sumos prireiks planams pasiekti, galėsite lengviau įsivertinti, ar galite tokią dalį lėšų jiems skirti, o jei ne, nuspręsti, ko galite atsisakyti.
Be to, visada verta apsvarstyti, ar nauji pirkiniai jums yra būtini. Jei esate pasiryžę, pavyzdžiui, atsinaujinti spintą šiltajam sezonui, galima pamėginti parduoti nebenešiojamus rūbus ir taip bent iš dalies kompensuoti naujų daiktų įsigijimą“, – pataria R. Ežerskienė.
Ekspertė pabrėžė, kad, norėdami valdyti savo finansus tvariai ir sumaniai, kiekvienas turėtų susidaryti ir nuolat sekti savo biudžetą. Prasidėjus pavasariui verta peržiūrėti finansų skirstymą ir įsivertinti, kaip kinta išlaidos, finansinė situacija ir asmeniniai žmogaus poreikiai.
„Biudžetą verta peržiūrėti įvykus bet kokiems finansus paliečiantiems pokyčiams – padidėjus ar sumažėjus uždarbiui, pabrangus būsto paskolai dėl išaugusio Euribor ar nusprendus taupyti dideliam pirkiniui – būstui ar automobiliui.
Be to, pavasarį sumažėja išlaidos mokesčiams, baigiasi šildymo sezonas, tad šią sumą galima skirti kitiems poreikiams. Pravartu reguliariai peržvelgti ir turimas prenumeratas – ar visos jos dar aktualios. Atsisakę vos vienos ar dviejų nebereikalingų mėnesinių paslaugų, ilgainiui galite sutaupyti nemažą sumą“, – patarimu dalijosi R. Ežerskienė.
Banko atstovė taip pat primena apie esminį, bet itin paprastą finansų valdymo metodą, vadinamąją „50/30/20“ taisyklę.
„50 proc. turimų pajamų turėtumėte skirti privalomiems įsipareigojimams: nuomai, maistui, sąskaitoms apmokėti. Likusi pajamų dalis turėtų būti padalinta dalimis: 30 proc. skiriama kintamoms išlaidoms, o 20 proc. gaunamų pajamų turėtų būti atidėta taupymui bei investavimui“, – patarė R. Ežerskienė.
