Dėl patirtos ligos ar būtinybės slaugyti kitus artimuosius darbuotojai gali gauti ligos išmoką. Tačiau iki šiol dalinis darbo užmokestis, gautas už nedarbingas dienas, yra apmokestinamas, nors pensijos arba nedarbo išmokos, kurios iš esmės yra tokios pačios socialinio draudimo išmokos – ne.
Ir visa tai nepaisant to, kad jau daugelį metų ligos socialinis draudimas „Sodrai“ yra pelningas. Vien šiemet darbuotojams ji išmokėjo 117 mln. eurų mažiau išmokų, nei iš jų surinko šios rūšies draudimo įmokų.
Valstybinėse, privačiose įmonėse ar savarankiškai dirbantys asmenims gydytojai išrašo laikino nedarbingumo pažymėjimą, kuris yra pagrindas gauti ligos išmoką. Šį rugsėjį nedarbingumo pažymėjimų išduoda dešimtadaliu daugiau nei praėjusių metų rugsėjį.
Vis dėlto ne visi, kurie buvo pripažinti laikinai nedarbingais, turi teisę į ligos išmoką. Be to, jos dydis yra ribojamas.
Kodėl ligos išmokos apmokestinamos, o pensijos – ne?
Ligos išmoka padeda užtikrinti dalinį darbo užmokesčio kompensavimą ligos laikotarpiu.
Tačiau šios išmokos, nuo trečios ligos dienos mokamos „Sodros“, siekia tik 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio, kuris negali viršyti dviejų vidutinių atlyginimų šalyje.
Be to, valstybė vis tiek tokias pajamas apmokestina socialinio draudimo (6,98 proc.) ir gyventojų pajamų mokesčiais (15 proc.).
Tiesa, gaudamas ligos išmoką, žmogus toliau kaupia socialinio draudimo stažą.
Tuo metu gyventojai, kurie gauna pensijas, papildomo apmokestinamo išvengia, nors įmokos ir ligai, ir pensijai mokamos taip pat.
„Sąžiningai dirbu vienoje įstaigoje jau ne vienerius metus. Tačiau nutiko taip, kad susirgau ir dirbti nebebuvo galimybės.
Žinojau, kad, šeimos gydytojai išrašius nedarbingumą, vėliau turiu gauti ligos išmoka, todėl buvau ramus. Bet kai sulaukiau algos, atvipo ir žandikaulis – pajamos buvo vis tiek apmokestintos. Turbūt visą mėnesį teks valgyti kruopas už tokią išmoką“, – laišką atsiuntęs dėstė Tomas.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare teigė, kad stebėtis nevertėtų, mat ligos išmokos ir pensijos apmokestinamos skirtingai dėl kelių priežasčių.
„Viena jų – tai skirtingos pajamų rūšys. Ligos išmokos laikomos laikinu pajamų pakaitalu, kai žmogus negali dirbti dėl ligos. Kadangi jos pakeičia darbo užmokestį, jos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu kaip darbinės pajamos. Pensijos yra laikomos socialinio draudimo išmokomis.
Nors joms apskaičiuoti imamos buvusios pajamos, tačiau šios išmokos nėra laikomos darbinėmis pajamomis, todėl jos nėra apmokestinamos“, – paaiškino ministerijos atstovai.
Komentare taip pat atkreipiamas dėmesys, kad valstybė esą tokiu būdu siekia užtikrinti, jog pensininkai gautų kuo didesnes išmokas, nes jie dažnai neturi kitų pajamų šaltinių.
„Todėl pensijos neapmokestinamos, kad būtų sumažinta finansinė našta patiems pensininkams.
Be to, per darbingą amžių, mokėdamas mokesčius, asmuo jau sumoka mokesčius, todėl pensijų apmokestinimas būtų kartotinis apmokestinimas“, – sakoma komentare.
Įvardijo, kokio dydžio išmokos priklauso
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja atstovė Malgožata Kozič gyventojams priminė, kad ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Kai išmoką moka darbdavys, nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.
„Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio“, – kalbėjo ji.
O nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką jau pradeda mokėti „Sodra“.
„Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą“, – paaiškino „Sodros“ atstovė.
Ligos išmokos dydis, pasak M. Kozič, apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius.
„Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2024 m. rugsėjį, vertinamos 2024 m. gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos“, – sakė ji.
Šiuo metu ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo uždarbio dydžio. O ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo uždarbio dydžio.
„Taigi, kiekvieno žmogaus ligos išmokos dydis priklauso nuo jo turėtų pajamų. Rugpjūtį vidutinis vienos dienos ligos išmokos dydis siekė 48,7 euro.
Praėjusį mėnesį ligos išmoką gavo 63,4 tūkstančio žmonių, šaltaisiais metų mėnesiais ligos išmokas kiekvieną mėnesį gauna apie 110 tūkstančių gavėjų“, – teigė pašnekovė.
Ką turite padaryti, jei norite gauti ligos išmoką?
„Sodra“ gyventojams primena, kad jei norite gauti ligos išmoką, būtina pateikti neterminuotą prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui.
Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams ir vienus metus atgal.
„Pavyzdžiui, jei žmogus turėjo nedarbingumą 2023 m. lapkričio mėnesį, tačiau pateikė prašymą dėl ligos išmokos tik 2024 m. rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Kitą kartą susirgus ar slaugant sergantį vaiką, prašymo teikti nebereikės“, – atkreipė dėmesį M. Kozič.
Koks būtų jums paskirtos ligos išmokos dydis, galima sužinoti naudojantis internetine „Sodros“ skaičiuokle.