Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos.
Gali būti atvejų, kai atostogauti pavyksta iškart pasveikus, tačiau neretai atostogų laiką reikia iš naujo aptarti su darbdaviu. Pašnekovai pabrėžia, kad pasiėmus biuletenį išvykti atostogauti yra draudžiama.
„Sodra“ įvardijo, kad sergant atostogų metu gyventojai taip pat gali gauti ligos išmoką, kuri gali siekti ir 2343,14 euro per mėnesį.
Ką apie tai sako Darbo kodeksas?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, Darbo kodekse (DK) nustatyta, kad, jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos šiais atvejais, kai:
- asmuo yra laikinai nedarbingas;
- asmuo naudojasi teise į tikslines atostogas, t. y. nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi ir kt.;
- asmeniui suteikiamos nemokamos atostogos.
Jeigu minėtos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos.
Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
VDI atstovų aiškinimu, tais atvejais, kai darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinės atostogos suteikiamos iš karto po laikinojo nedarbingumo pabaigos, nebent darbuotojas serga visą jam numatytų kasmetinių atostogų laikotarpį. Tokiu atveju, kasmetinės atostogos perkeliamos kitu šalių sulygtu laiku.
Kada gali būti panaudotos prarastos atostogų dienos?
Vis dėlto, VDI atstovų teigimu, jeigu darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti atostogų laikotarpiu, atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo gegužės 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki gegužės 11 d. – kasmetinių atostogų pradžia laikoma 12 d.
Tiesa, nors dėl laikinojo nedarbingumo nepanaudota atostogų dalis niekur nedingsta, tačiau darbuotojas naudotųsi kasmetinėmis atostogomis tik iki jam suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos, t. y. iki gegužės 19 d. (vietoj 10 d. d. pasinaudotų 6 d. d.).
O dėl nepanaudotų 4 d. d. kasmetinių atostogų pasinaudojimo, darbo sutarties šalys iš naujo tartųsi tarpusavyje (galima susitarti ir pratęsti esamas atostogas arba tartis dėl šių dienų išnaudojimo kitu šalių susitartu laiku). Jeigu darbuotojas suserga gegužės 5 d. ir serga iki 22 d. – kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui“, – kalbėjo inspekcijos atstovai.
Jų teigimu, jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingas kasmetinių atostogų metu, jis gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po nedarbingumo laikotarpio ar pasinaudoti jomis kitu šalių susitartu laiku.
Pašnekovai pamini, kad darbuotojo valia pratęsti kasmetines atostogas gali būti išreikšta darbuotojo rašytiniu prašymu ar kita įstaigoje priimtina informavimo forma, nes DK nereglamentuoja darbo teisinių santykių šalių susitarimo formos šios teisės normos taikymui įgyvendinti.
VDI atstovai pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, ar susergama prieš kasmetines atostogas, ar kasmetinių atostogų metu, darbuotojas kreipiasi į savo gydytoją, kuris, nustatęs darbuotojo ligą, darbuotojui išduoda laikinojo nedarbingumo pažymėjimą.
Viskas priklauso nuo situacijos
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentė Aurelija Maldutytė nurodė, kad, kiek teko susidurti, kai kolegos ar darbuotojai suserga, atostogų laikas paprasčiausiai yra sustabdomas.
Anot pašnekovės, tokiu atveju įsijungia ligos dienos ir visos taisyklės yra pagal jas: „DK numatyta, kad, jei susergama prieš atostogas ir baigiama sirgti joms nepasibaigus, jos turi prasidėti kitą dieną.
Bet aš manau, bet kokiu atveju darbuotojas turi tartis su darbdaviu, kaip toliau dėliotis atostogas. Kadangi tai priklauso nuo darbo pobūdžio: pavyzdžiui, jei tai yra mokytojas, tai jo atostogoms per mokslo metus buvo suplanuota, kas ir kada jį pavaduos pamokų metu.“
A. Maldutytė priduria, kad su darbdaviu reikia tartis, ar įmanoma tas atostogas perkelti ar prailginti tą laikotarpį, per kurį buvo sirgta.
Vis tik ji pažymi, kad gali būti atvejų, kai ir pats žmogus nebenori tų atostogų, nes buvo nupirktas viešbutis ir pan., kurį teko atšaukti. Tad pasveikęs anksčiau nei baigėsi atostogos jis norės tiesiog grįžti dirbti.
„Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Svarbiausia, kad žmogaus atostogos niekur nedingsta – jos lieka nepanaudotos, nes tuo metu žmogus sirgo.
Mes jokiu būdu nerekomenduojame dirbti sirgimo ar atostogų metu, nes tos dienos ir yra tam skirtos: arba atstatyti sveikatą, arba pasikrauti naujos energijos atostogų metu“, – teigė pašnekovė.
LĮĮA prezidentė neslėpė, kad gali būti žmonių, kurie atostogų metu į gydytojus nesikreipia ir atostogų dienas išnaudoja pasveikimui. Ji patarė, kad susirgęs atostogų metu žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, kuris išduotų biuletenį.
Tokiu atveju įmonė automatiškai gauna informaciją apie darbuotojo susirgimą, taigi tos dienos darbdavio tabelyje pažymėtos kaip ligos dienos. Atitinkamai atostogų dienos lieka nepanaudotos.
„Aišku, jei žmogui atrodo, kad nieko baisaus, kad jis gali kartu atostogauti ir sveikatą pasitaisyti, tai darbdavys negali jo priversti būtinai pasiimti biuletenį“, – pridūrė A. Maldutytė.
Kaip skaičiuojama ligos išmoka?
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys.
Tokiu atveju nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Ji nurodė, kad už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Anot pašnekovės, nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. „Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. gegužę, vertinamos 2023 m. sausio, vasario ir kovo draudžiamosios pajamos“, – aiškino M. Kozič.
Ji įvardijo, kad ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Vidutinė ligos išmoka siekia 43 eurus
„Sodros“ atstovė atkreipė dėmesį, kad ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“. Tai reiškia, kad išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno gavėjo draudžiamų pajamų, tačiau yra nustatyti mažiausi ir didžiausi išmokų dydžiai, kurie susiję su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje.
Anot pašnekovės, ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.
Taigi, 2023 m. balandį vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 219,74 euro per mėnesį arba 10,51 euro per dieną.
Pasak M. Kozič, maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio.
Tad ligos išmoka už balandį negali viršyti 112,11 euro per dieną arba 2343,14 euro per mėnesį.
Pašnekovė nurodė, kad vidutinė vienos dienos ligos išmoka kovą buvo 42,9 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis – 9,4.
Ką draudžiama daryti turint biuletenį?
Vis tik gali būti ir tokių atvejų, kai atostogas susiplanavęs žmogus suserga, gauna laikiną nedarbingumą, bet vis tiek pasinaudoja suplanuota kelione ir išskrenda į užsienį, apsistoja viešbutyje ar kt.
LĮĮA prezidentė nurodė, kad, kiek yra tekę bendrauti su darbo inspekcija, ji gauna nusiskundimų iš įvairių šaltinių. Tai gali būti kolegos ar pats gydytojas, kuris išdavė biuletenį, o po to socialiniuose tinkluose pamatė kažkokias atostogų nuotraukas.
„Pagal visas taisykles, jei žmogui yra suteiktas biuletenis sirgti, tai jis neturėtų keliauti. Jei žmogus turėjo biuletenį ir taip pasielgė, viskas turbūt taip ir praplauks, jei nebus skundų. Bet, jeigu kažkas pasiskųs, matyt, gali būti ir biuletenis anuliuotas, ir labai daug nemalonumų.
Mes nerekomenduotume taip daryti, nes sveikata visgi svarbiausia yra. Geriau jau tartis su kelionių agentūromis, galbūt galima perkelti savo poilsį į kitą laikotarpį ligos atveju“, – įžvalgomis dalinosi A. Maldutytė.
„Sodros“ atstovė atkreipė dėmesį, kad žmogus, kuriam suteiktas laikinas nedarbingumas, negali dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose.
Taip pat vartoti alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
