biuletenis

Dalis darbuotojų, turinčių tokią galimybę, kartas nuo karto apsimeta, kad serga, siekdami gauti biuletenį ir kelias laisvas dienas nuo darbo. Ypač, jeigu šeimos gydytojas  laikiną nedarbingumą sutinka išduoti nuotoliniu būdu. Taip yra todėl, kad gydytojams yra suteikiama teisė patiems spręsti, kuriais pacientais pasitikėti. Vis tik specialistai įspėja, kad sukčiaujantiems darbuotojams ligos išmoką reikia grąžinti arba ji nėra išmokama.

Vilnietis Mauricijus neslepia, jog pasinaudojęs laikinu nedarbingumu dėl ligos praėjusiais metais suplanavo 5 dienų kelionę į festivalį Nidoje. Tuo tarpu, „Sodra“ ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) perspėja, kas už tai gresia.

Lietuvoje vis pasitaiko darbdavių, kurie naudojasi savo padėtimi ir darbuotojams liepia atidirbti už tas dienas, kai nedirbo dėl ligos arba atostogų – tą pripažino ir pati Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Anot jos, yra buvę ir tokių atvejų, kai darbdavys pinigus už nedarbingumo ar atostogų dienas nuskaičiavo darbuotojams nuo atlyginimo. Tačiau darbdavių kūrybiškumui ribų nėra.

Įprasta praktika, kad, darbuotojui susirgus, darbdavys pats turi suorganizuoti, kaip vyks darbas, kol darbuotojas sugrįš. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet šią pareigą vadovas užkrauna biuletenį turinčiam asmeniui. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris pasiskundė, kad susirgus vaikui išėjo į nedarbingumą, kuris, gydytojo nurodymu, buvo pratęstas dar savaitei.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Sirgti ar slaugyti sergantį vaiką nėra malonu, taip pat nemalonu pačiame darbo įkarštyje darbdaviui pranešti, kad dėl ligos liksite namuose ir nepasirodysite. Viskas tampa dar sudėtingiau, jei biuletenį tenka imti jau antrą kartą tik prasidėjus bandomajam laikotarpiui. Į tokią situaciją pakliuvusi moteris teiravosi, ką daryti, jei per pirmas 3 savaites naujoje darbovietėje antrą kartą susirgo vaikas: „Todėl teks antrą kartą imti nedarbingumą.

Pasiimti biuletenį ar laikiną nedarbingumą anksčiau ar vėliau tenka daugeliui dirbančiųjų. Liga per atostogas pasitaiko rečiau, bet, jeigu taip nutinka, specialistai pažymi, kad tokiu atveju tęsti atostogų nevertėtų. Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Gali būti atvejų, kai atostogauti pavyksta iškart pasveikus, tačiau neretai atostogų laiką reikia iš naujo aptarti su darbdaviu.

Šaltuoju metų laiku dažniau serga tiek suaugusieji, tiek vaikai. Taip nutikus, darbuotojams skiriamas nedarbingumo pažymėjimas arba biuletenis. Tačiau daug svarbesnis klausimas – kada bus sumokėti pinigai už nedarbingumo laikotarpį. „Sodra“ primena, kad ligos išmoka yra paskiriama per 10 darbo dienų nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos.

Susirgote eiliniu peršalimu ar kitaip šiek tiek negaluojate? Gerai, jei darbdavys supratingas ir leidžia kelias dienas neateiti į darbą. Visgi kiek kitaip viskas atrodo, jei net ir dėl lengvo susirgimo žmogui pasakoma bet kuriuo atveju kreiptis į šeimos gydytoją. Savo ruožtu patys šeimos gydytojai atkreipia dėmesį, kad jei atsirastų oficiali sistema, kai kelias nedarbingumo dienas įteisintų darbdavys, tai leistų daug ką išspręsti. Pažymima, kad dėl to galėtų sumažėti ir eilės pas gydytojus.

Darbuotojui susirgus įprasta gauti laikiną nedarbingumą arba biuletenį ir ligos išmoką, kol žmogus pasveiks. Vis dėlto ne visi žino, ką daryti, jeigu susergama prieš pat atostogas ar jų metu. Tokiu atveju irgi galima gauti biuletenį ir atostogas tęsti pasveikus, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pašnekovai paaiškina, kad susirgus prieš pat atostogas, o paskui pasveikus, atostogos turėtų prasidėti ne vėliau kaip paskutinę suplanuotų atostogų dieną.

Darbuotojui susirgus, nuo balandžio 1 d.  kiekvienas darbdavys mokės jam ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nesigilindamas, ar darbuotojas turi ligos socialinio draudimo stažą. Iki šiol darbuotojai, neturintys būtino ligos socialinio draudimo stažo, negaudavo ligos išmokos nei iš darbdavio, nei iš „Sodros“. „Sodros“ mokamos ligos išmokos ir toliau bus skiriamos įprasta tvarka.

Jau šią savaitę Lietuvoje pradės veikti daugelis vaikų darželių. Tuo pačiu metu patikėję vaikų priežiūrą auklėtojoms, tėvai turėtų sugrįžti į darbą ir netekti ligos išmokos. Jeigu darbo yra ir alga bus mokama įprastai, tada viskas aišku. O jeigu darbo yra ne visiems arba darbdavys patiria sunkumų? Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vien gegužės pradžioje gydytojai buvo išdavę daugiau kaip 36 tūkst.

Pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Tėvams svarbu žinoti, kad nedarbingumo pažymėjimai nebus pratęsiami automatiškai, todėl tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Karantiną pratęsus iki balandžio 13-osios, šį pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Jie nebus pratęsiami automatiškai, tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Toliau plintant koronavirusui, uždarant darželius ir mokyklas, įvedant kitus papildomus ribojimus, daugeliui darbuotojų aktualus tampa klausimas, ką daryti, kad finansiškai šeima nukentėtų mažiausiai. Šiuo metu žmonės gali rinktis iš kelių alternatyvų. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia galimas alternatyvas. Nuotolinis darbas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.

Pristačiusi trečiojo ketvirčio darbo pajamų apžvalgą „Sodra“ paskelbė ir dažniausias ligas, kurios pagal nedarbingumo pažymėjimus buvo apmokėtos ir jos biudžeto. Jei jauni žmonės dažniausiai „biuletenį“ dažniausiai gavo dėl kvėpavimo takų ligų, vyresnio amžiaus grupėje dominuoja kiti susirgimai.

Susirgę ir gavę „biuletenį“ daugelis gali tikėtis ir ligos išmokos. Tačiau jei laiku tuo patys nepasirūpinsite, pinigai nuplauks vėjais. Taip kasmet „sutaupoma“ ir „Sodros“ biudžete lieka net keli milijonai eurų. Kaip informavo „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, iš viso per metus skiriama apie milijoną ligos išmokų. „Iš viso 2017 metais buvo išmokėta 258,1 mln. eurų ligos išmokų, 2018 metais – 305,7 mln. eurų.

Jei norite gauti ligos išmoką, sirgdami ir turėdami nedarbingumo lapelį privalote laikytis tam tikrų taisyklių. Vis dėlto ką daryti, jei turite vaikų, kurių poreikiai „neserga“ kartu su jumis, o pasirūpinti tuo metu jais nėra kam? „Ką daryti kai sergi, bet turi mažametį vaiką? Kaip jį leisti į darželį ar mokyklą? Kaip jį apipirkti? Juk vaikui nepasakysi: „Palauk, aš sergu, o tu būsi apiplyšęs ir į jokias savo šventes neisi“. Kaip čia yra?“, – štai tokio skaitytojos klausimo sulaukė redakcija.

Susirgai, nesvarbu, ar pasigavai virusą, ar ranką susilaužei, ir gavai „biuletenį“? Sėdėk sau liūdnas namuose negalvodamas nė apie menkiausius malonumus. Kitaip budrioji „Sodros“ tikrintojų akis gali nuspręsti, kad dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų ligos išmokos nesate vertas. Negana to, gydytojai pastebi, kad kitą kartą už „nesužiūrėtus“ pacientus tenka atsakyti jiems patiems.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmonių, turinčių negalią, Lietuvoje yra apie 10 proc., o dirbančių iš jų – vos 3 proc. Neįgalumas ar liga, anot muzikos atlikėjo ir kompozitoriaus Stanislavo Stavickio-Stano, šiandien tiek visuomenėje, tiek darbo rinkoje vis dar yra tabu.

Artėjant rinkiminiam laikotarpiui kaunietis Ugnius Kiguolis asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame spėja, kokiu būdu gali būti suklastotas rinkėjo balsavimo biuletenis. Ir pataria su savimi turėti vieną itin svarbų daiktą, idant būtų užkirstas kelias panašaus pobūdžio tikėtiniems veiksmams. Trumpame vaizdo įraše U. Kiguolis pasidalija asmeninėmis įžvalgomis, kaip, pasak jo, galėtų būti lengvai suklastotas rinkėjo biuletenis.

Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius pastarąsias savaites Lietuvoje auga. „Sodros“ duomenimis, per pirmas dvi šios savaitės dienas išduota 38,3 tūkstančio laikino nedarbingumo pažymėjimų. Per visą praėjusią savaitę išduota dvigubai daugiau nedarbingumo pažymėjimų – 74,4 tūkstančio. Palyginti lapkritį ir gruodį vidutiniškai per savaitę buvo išduodama po 50 – 60 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Iki šių metų sausio 29 dienos išduota 288 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.

Maitinimo sektoriaus darbdaviai įtaria darbuotojus piktnaudžiaujant nedarbingumo lapeliais - jie neva suserga, tačiau socialiniais tinklai išduoda, kad iš tiesų šventė ar poilsiavo. "Sodra" tikina, kad vasara čia nėra išskirtinė, tačiau piktnaudžiavimų nedarbingumo lapeliais pasitaiko, rašo portalas 15min.lt. Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė portalui teigė, kad tai išties yra labai dažna problema.

Į tv3.lt naujienų portalo redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri informavo apie problemas, su kuriomis susiduria laukdama už nedarbingumo laikotarpį skiriamų ligos išmokos. Išmokos jau laukia ilgiau, nei mėnesį „Gruodžio pradžioje patekau į automobilio avariją, po kurios man buvo daromos operacijos, kelias savaites gulėjau ligoninėje. Po to vyko reabilitacijos procesas ir sausio pirmomis dienomis buvo paskirtas nedarbingumo laikotarpis.

Jeigu Konstitucinis Teismas Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje paskelbtų negaliojančiais ir tektų rengti naujus rinkimus, tai valstybei kainuotų apie 17 mln. litų, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Šiandien Seime Konstitucijos salėje į apskritojo stalo diskusiją apie demokratiškus rinkimus susirinko nacionalinis susivienijimas „už Lietuvą Lietuvoje“, sąjūdininkai ir Nepriklausomybės Akto signatarai. Nacionalinis susivienijimas – tai politinei sistemai nepriklausančių partijų koalicija, kuri jungia ir visuomenininkus. Susirinkusieji pateikė informaciją, su kokiomis kliūtimis koalicija susiduria prieš rinkimus.

Savivaldybėse klesti leidybos verslas. Jos negaili pinigų šūsnims makulatūros, kur apdainuoja savo „gerus darbus". Apie juos gyventojai informuojami už dyką. Kad tik plačiau pasklistų žinios, kaip valdžia dėl savų piliečių stengiasi. Kiek tas kainuoja –paslaptis. Biuletenis, bet laikraštis Varėnos rajono savivaldybė turi apie 2 mln. litų skolų, bet dar nuo pernai vasario porą kartų per mėnesį leidžia informacinį laikraštuką „Savivaldybės žinios". Jo tiražas –5 tūkstančiai.

Daugiau nei 200 klaipėdiečių, dėl ligos tapę laikinai nedarbingi, nedarbingumo pažymėjimo į rankas jau nebegavo - jų duomenys apie nedarbingumą įvesti į elektroninę duomenų sistemą.