Laisvojoje elektros rinkoje Lietuvoje didmeninė elektros kaina kilo antrą mėnesį iš eilės. Vidutinė elektros kaina liepos mėnesį ūgtelėjo dar 8,8 proc. ir pasiekė 15,81 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribą. Tuo tarpu Suomijoje užfiksuotas neįtikėtinai didelis elektros kainų kritimas. Šioje šalyje elektros kilovatvalandė kainavo 3,4 karto pigiau nei Lietuvoje – vos 4,72 ct/kWh, skaičiuoja nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“.
„Suomijoje liepos mėnesį vandens lygis kai kurių hidroelektrinių rezervuaruose pasiekė maksimalų lygį, o elektros suvartojimas sumažėjo, todėl šioje šalyje elektros kainos krito net 50,1 procento. Tačiau mažas esamos elektros jungties su Suomija galingumas turėjo labai mažą įtaką Lietuvoje besiformuojančioms kainoms“, – sakė „Eesti Energia“ dukterinės bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Lietuvoje tris pavasario mėnesius pigusi elektra gegužę buvo nukritusi iki 13,78 ct/kWh ribos, tačiau per du vasaros mėnesius pabrango 14,7 procento. Estijoje liepos mėnesį elektros kainos taip pat didėjo 16,4 proc. iki 12,38 ct/kWh ir buvo daugiau nei 2,5 karto didesnės nei kaimyninėje Suomijoje.
„Toks kainų skirtumas tarp to paties regiono valstybių rodo, kad nepaisant bendros „Nord Pool Spot“ elektros biržos, tiek Lietuvos-Estijos, tiek ir Estijos-Suomijos elektros jungčių galingumai yra per maži, kad vartotojai galėtų pirkti elektrą ten, kur ji pigiausia. Lietuvoje situacija galėtų pasikeisti tik 2015 m., jeigu bus nutiestas „NordBalt“ elektros kabelis į Švediją. Tuomet turėsime daug geresnes galimybes įsigyti Skandinavijos hidroelektrinėse pagaminamos energijos“, – pažymėjo L. Liutkevičius.
Kadangi Šiaurės šalių hidrorezervuaruose vandens lygis išlieka labai aukštas, „Enefit“ prognozuoja, kad šią žiemą čia nesusidarys elektros deficitas, o elektros kainų lygis Suomijoje gali būti netgi šiek tiek žemesnis, nei pernai atitinkamais mėnesiais.
Elektros kainoms įtaką turinčios žaliavinės naftos kainos birželį buvo nukritusios ir pasiekusios žemiausią lygį per 18 mėnesių – vos 89,23 JAV dolerio (249 Lt) už barelį. Tačiau vėliau jos vėl pakilo iki liepos viduryje pasiekė 107,8 JAV dolerio (300,76 lito) už barelį ribą. Kainos kilo sumažėjus naftos gavybai ir pasirodžius ekonomikos atsigavimo ženklams.
Birželį taršos leidimų rinkos reguliatoriams Briuselyje svarstant galimybę trejiems metams pristabdyti taršos leidimų pardavimą siekiant pažaboti per didelę pasiūlą rinkoje, jų kainos buvo užkopusios iki 28,59 lito už toną. Tačiau nepriėmus galutinių sprendimų taršos leidimų kainos vėl smuktelėjo iki 24,17 lito už toną. Akmens anglies kainos taip pat mažėjo birželį iki 260,69 lito už toną, bet liepą padidėjo iki 279,33 lito už toną.
