Vos iš vieno mėnesio pajamų, atidavus valstybei visus privalomus mokesčius, nusipirkti naują mašiną iš salono gali sau leisti retas lietuvis, tačiau Vilniuje tokių asmenų daugėja įspūdingu greičiu. Per penkerius metus šeimų, galinčių mėgautis prabangos prekėmis, sostinėje padaugėjo beveik 50 proc. Prieš penkerius metus tokių oficialiai buvo priskaičiuojama vos 3 tūkst. O štai pernai – jau priartėjo prie 5 tūkst. Čia skaičiuojami tie, kas legalių pajamų per metus gauna daugiau kaip 135 tūkst., arba per mėnesį daugiau nei 11 tūkst. eurų.
„Labai gerai pasirodė, Vilnius ypač. Pasiturinčių namų ūkių skaičius išaugo per 45 proc. palyginamosiomis kainomis. Tai buvo vienas sparčiausiai augusių miestų regione Vidurio ir Rytų Europos“, – pasakoja „Euromonitor international“ analitikas fransua Vytautas Razvadauskas.
Auganti ekonomika, didėjančios algos, palankūs mokesčiai, užsienio kompanijų investicijos – tai veiksniai, didinantys turčių gretas sostinėje. Tačiau panašiu tempu turtuolių gausėja ir kituose šalies didmiesčiuose – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje:
„Tai yra labai aukštos pajamos, nuo tos ribos žmogus, namų ūkis turėtų dalyvauti prabangos rinkoje.“
Apžvalgininkas optimistiškai žvelgia ir į ateitį. Prognozuojama, kad ateinantį penkmetį turčių gretos didės dar didesniu tempu ir Vilniuje po 5-erių metų jų bus apie 7 tūkst., Kaune per 2 tūkst., o Klaipėdoje apie tūkstantį. Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad nėra ko pavydėti turtų, mat esą kuo daugiau mieste turtingų žmonių, tuo geriau visam miestui, regionui ir šaliai.
„Vienas pagrindinių veiksnių, kodėl tikrai džiugu matyti augančias gretas pasiturinčių žmonių, tai, kad jie deklaruoja pajamas oficialiai ir gyvena Lietuvoje. Tai Lietuvos mokesčių mokėtojai. Skirtinga situacija nei į rytus nuo Lietuvos. Ukrainoje, Rusijoje dauguma turtingų žmonių emigruoja, gyvena Vakaruose ir niekas apie juos net nežino“, – mano ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau kiti ekonomistai ragina nepamiršti ir kito rodiklio, rodančio turtuolių gausėjimo kainą – tai didėjanti pajamų praraja tarp penktadalio turtingiausių ir penktadalio skurdžiausių gyventojų. Šių visuomenės grupių pajamos jau skiriasi 7 kartus. Kai ES vidurkis yra mažesnis – 5 kartai.
„Valstybės intervencija irgi menka. Tai susideda – rinkoje sukurta pajamų nelygybė ir tai, kad valstybė menkai ją išlygina. Ir turime rezultatą – viena didžiausių pajamų nelygybių ES ir pasaulyje tarp išsivysčiusių šalių“, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.
„Didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui, žmonės jaučiasi neužtikrinti. Iš dalies galima susieti su emigracijos banga. Jei nelygybė įmonėje didelė tarp darbuotojų ir vadovų, motyvacija nėra didelė, krenta produktyvumas, kai kurie ryžtasi emigruoti“, – pasakoja „Lietuvos banko“ ekonomistas vaidotas Tuzikas.
Kol valdžia svarsto, ar įvesti nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčius ir 20 ar 30 eurų padidinti vaiko pinigus, Lietuvos banko specialistai ragina pakratyti individualia veikla besiverčiančius verslininkus, kurie už tą patį darbą sumoka bent trigubai mažesnius mokesčius nei samdomi darbuotojai:
„Jeigu tu darai analogišką darbą kai kuriais atvejais, bet dirbi pagal verslo liudijimą, tavo mokesčių našta yra minimali ir didėjant pajamoms mažėja. Kodėl tai blogai? Įmonės forma renkamasi ne pagal tai, kokią veiklą vykdai, bet optimizuoti mokesčius. Kai tai paplinta, biudžetui yra didžiulė našta.“
O kol valdantieji tik svarsto, kokiais mokesčiais padidinti biudžetą, pagal turtuolių daugėjimą Vilnius jau išsiveržė į lyderius tarp visų Vidurio ir Rytų Europos sostinių. Augimas didesnis tik Bukarešte, o štai Rygai ir Talinui Vilnius jau seniai nušluostė nosį.
