Įdomu tai, kad moterų vidutinės mėnesio pajamos didėjo sparčiau – daugiau nei 10 proc., arba 107 eurai – nuo 1049 eurų (įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą 2019 m. pradžioje) iki 1156 eurų, o vyrų pajamos augo lėčiau – 7,5 proc., arba 94 eurai – nuo 1254 eurų (įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą 2019 m. pradžioje) iki 1348 eurų.
Atotrūkis tarp vyrų ir moterų
„Didesnį moterų pajamų augimą galėtume sieti su tuo, kad pajamos augo tų profesijų, kur dirbančių moterų dalis didelė“, – sakė K. Zitikytė.
Pavyzdžiui, daugiausiai moterų dirba parduotuvių pardavėjomis (54,2 tūkst.) ir jų pajamos didėjo 10 proc., taip pat sparčiai didėjo buhalterių (9 proc.), reklamos ir rinkodaros specialistų (10 proc.), mokytojų (13 proc.) vidutinės darbo pajamos.
Vis dėlto vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas siekia 16,6 proc., nors pastaraisiais metais atotrūkis mažėjo.
„Gera žinia ta, kad atotrūkis mažėja, per metus jis sumažėjo apie 3 procentinius punktus. Lietuvoje fiksuojamas vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui. Tai rodo, kad Lietuva nėra niekuo unikali šitoje vietoje, tačiau pasekmės atsispindi moterų gaunamose socialinėse išmokose ir pensijose“, – teigė K. Zitikytė.
Mažiausi skirtumai yra tarp nekvalifikuotą darbą dirbančių moterų ir vyrų draudžiamųjų pajamų, tačiau skirtumai žymiai didesni ir kai kada siekia net pusantro karto tarp informacinių technologijų specialistų, gamybos inžinierių, gydytojų specialistų.
Dideli skirtumai net tose pačiose profesijose
„Pažiūrėjome, kokie skirtumai egzistuoja tarp tų pačių profesijų. Didžiausias atotrūkis yra tarp IT specialistų, inžinierių bei gydytojų specialistų. Čia skirtumai gali svyruoti nuo 40 iki 70 proc. Skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo pajamų yra mažiausi, kada mes kalbame apie nekvalifikuotus darbuotojus – valytojus, kambarines ir pan.“, – pastebėjo K. Zitikytė.
Reikšmingos įtakos vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30–39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaikų priežiūros atostogų.
Pastebima, kad daugėja vyrų, išeinančių tėvystės atostogų. Taip pat auga ir vyrų, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, skaičius, tačiau jis tebėra triskart mažesnis nei moterų.
Didina skurdo riziką
Vyrų ir moterų pajamų skirtumai lemia, jog moterys dažniau susiduria su skurdo rizika. Pavyzdžiui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus vidutinė vyrų senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 409 eurus ir yra penktadaliu didesnė nei moterų gaunama senatvės pensija, kuri vidutiniškai siekia 338 eurus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. žemiau absoliučios skurdo ribos (245 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui) gyvenančių 65 m. ir vyresnio amžiaus moterų buvo 14 proc., o vyrų – 6 proc.
Be to, vidutinė moterų tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra 7 metais ilgesnė nei vyrų, o tai reiškia, kad moterims ilgiau tenka verstis su mažesne pensija.
Didžiausias augimas – aukštai kvalifikacijai
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, vidutinės gyventojų mėnesio draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, padidėjo 9 proc. – iki 1252 eurų.
„Tai reiškia, kad pajamos, gaunamos į rankas, padidėjo 98 eurais. II šių metų ketvirtį matėme darbo pajamų augimą šiek tiek spartesnį nei pirmąjį ketvirtį, kuomet buvo fiksuotas 8 proc. augimas. Pajamos dažniau didėjo mažų pajamų gavėjams“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pastebima, kad sparčiau atlyginimai augo aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams: pagalbos IT ir ryšių sistemų technikams, dėstytojams, mokytojams, duomenų bazių projektuotojams, vadybos ir organizavimo analitikams, ugniagesiams.
Mažiau nei 5 proc. atlygis augo nekvalifikuotiems darbuotojams: sunkiasvorių automobilių vairuotojams, statybininkams, kioskų ir turgaviečių prekiautojams ir kt.
