Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė, kad diskusijos dėl Žemės įstatymo jau tęsiasi keletą metų, tačiau neatsižvelgiama į rinkos dalyvių išsakoma rizikas.
„Šis įstatymas įpareigos NT vystytojams, plėtojantiems projektus valstybinėje žemėje, susimokėti tam tikrą vienkartinį mokestį už teisę statyti. Priklausomai nuo sklypo, šis mokestis gali siekti iki 105 proc. jo sklypo vertės, jis priklausys ir nuo užstatomo sklypo ploto ir intensyvumo, t. y. kiek kvadratinių metrų į aukštį bus pastatyta.
Manome, kad šis mokestis yra per didelis ir jis sumažins vystytojų norą plėtoti projektus tiek mieste, tiek regionuose. O galutinė būsto kaina nuguls ant pirkėjo pečių. Gyventojai už būstą mokės 25 tūkst. eurų daugiau“, – sakė M. Statulevičius.
Bendrovės „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas pastebėjo, kad mokestis paveiks tuos projektus, kurie statomi ant valstybės nuomojamos žemės.
„Tokių projektų yra labai daug. Tad kainos kils daugeliui pirkėjų. Išgirstame kabų, kad turėtume už šią žemę susimokėti, tačiau jau mokame įsigydami patalpas, esančias ant žemės. Tad reiktų mokėti antrą kartą“, – sakė M. Vanagas.
Trukdys plėtrai ir teritorijų tvarkymui
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad priėmus Žemės įstatymą, keisis miesto veidas.
„Šiuo metu miesto šašai, apleistos gamyklos ir teritorijos virsdavo gyvenamaisiais namais, viešosiomis erdvėmis. Tačiau Žemės įstatymas šią situaciją gali pakeisti. Miestas plėsis į pakraščius, todėl žmonėms gali kilti susisiekimo problemų, o miesto centre ir toliau turėsime apleistas vietas ir pastatus, kuriuos gyventojams norėsis aplenkti“, – aiškino Vilniaus meras.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebėjo, kad pernai atlyginimai Lietuvoje kilo labai sparčiai, tačiau įmonių konkurencingumas ir našumas krito.
„Daug pramoninių įmonių Vilniuje neišsitenka, todėl joms reikės keltis į regionus. Tai didintų ir darbo vietų skaičių regionuose. Šiuo metu mums trūksta 15 tūkst. darbuotojų. Tačiau tokiam persikėlimui reikia pinigų.
Pramonės įmonės galėjo parduoti gamyklas NT vystytojams ir keltis veiklą vystyti kitur. Dabar dėl Žemės įstatymo tai padaryti bus sunku“, – pasakojo V. Janulevičius.
Anot jo, iš valdžios trūksta nuoseklumo.
„Žmonėms brangs būstas. Todėl atlyginimai ir toliau turės kilti. Tokiu būdu atlyginimus kelsime, bet tapsime mažiau našūs ir konkurencingi, niekas iš šios situacijos neišloš“, – tikino V. Janulevičius.
Prašo nuoseklumo ir pereinamojo laikotarpio
M. Statulevičius teigė, kad tokie sprendimai neturėtų būti priimami pandemijos laikotarpiu, kol vis dar tęsiasi neapibrėžtumas.
„Be to, turėtume žinoti, kiek bus surenkama pinigų iš šio mokesčio ir kur jis bus naudojamas.
Mokestis galėtų kilti palaipsniui ir siekti iki 50 proc. priklausomai nuo užstatomo žemės sklypo ploto. Taip pat reikalingas pereinamasis laikotarpis nuo 3 iki 5 metų“, – siūlė LNTPA prezidentas.
Anot jo, šiuo metu esančius ginčus su Nacionaline žemės tarnyba irgi reikia spręsti, jiems turėtų būti taikomas naujasis įstatymas.
„Dėl jų daug projektų yra įstrigę, tad naudos iš to negauna nei vystytojai, nei miestas, nei jo gyventojai“. Vystytojai galėtų susimokėti mokestį ir toliau tęsti projektus, – sakė M. Statulevičius.
