Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas bankų lapkričio rezultatus, sako, jog lapkritį Lietuvoje veikiančių bankų klientų elgesį galima apibūdinti vienu žodžiu – „tradicijos“. Esą tradicija metams baigiantis grąžinti skolas atsispindėjo gerokai sumažėjusiame paskolų portfelyje, o taupymas artėjant Kalėdų sezonui – pilnėjančiose indėlių sąskaitose.
„Galima teigti, kad šios tendencijos vyravo visus metus, tačiau lapkritį jos buvo itin ryškios“, - teigia S. Kropas. Bendra paskolų suma per mėnesį sumažėjo 1,08 mlrd. litų, o viso portfelio vertė siekė 63,25 mlrd. litų. Pažymėtina, kad skolas grąžino visi – fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, savivaldybės įmonės bei finansų institucijos.
Kita vertus, lapkričio mėnesio rezultatai rodo nedidelius pokyčius būsto paskolų rinkoje. Nors naujų paskolų suma buvo beveik identiška spalį fiksuotajai ir siekė 79,8 mln. litų, bendras būsto paskolų portfelis padidėjo 71,9 mln. litų. Taigi, po ilgos pertraukos lapkritį būsto paskolų buvo išduota daugiau nei grąžinta.
Dar ryškesni pokyčiai fiksuoti indėlių sąskaitose. Lapkričio mėnesį vėl staigiai padidėjo įmonių likvidumas – einamosios sąskaitos pasipildė 907,8 mln. litų. Fizinių asmenų einamosios sąskaitos taip pat pilnėjo – augimas siekė 61,3 mln. litų.
Lapkritį fizinių asmenų terminuotųjų indėlių portfelis pilnėjo šeštą mėnesį paeiliui ir pirmą kartą šiemet viršijo 17 mlrd. litų. Per mėnesį sąskaitos pasipildė 180,6 mln. litų. Tuo tarpu įmonės ilgalaikio taupymo sąskaitas papildė kukliai – 868 tūkst. litų.
Bendras fizinių, juridinių asmenų, valdžios institucijų ir finansų institucijų indėlių portfelis lapkritį, palyginti su spaliu, padidėjo net 1,24 mlrd. litų ir viršijo 40 milijardų.
„Taigi, lapkritis tapo savotišku bankų sistemos veiklos veidrodžiu, kiek sutirštintai parodžiusiu visus metus vyravusias nuotaikas. Atsargumas ir nenoras rizikuoti buvo būdingas tiek bankams, tiek jų klientams, tačiau sistemos stabilumas ir klientų pasitikėjimas bankais ir ekonomikos stabilizacijos pirmieji požymiai leidžia tikėtis pokyčių 2010-aisiais. Metų pabaigoje tarpbankinės paskolų rinkos palūkanos stabiliai mažėjo, atsirado optimizmo prognozuojant kitų metų makroekonomikos rodiklius, - aiškino S. Kropas. - Kitais metais turėtų suintensyvėti Ekonomikos skatinimo plano projektų finansavimas. Kitaip tariant, egzistuoja prielaidos, kad 2010-aisiais paskolų rinka turėtų nustoti trauktis ir po truputį pradėti augti. Žinoma, jei stabilumo pamatai nebus ardomi kuriant nepalankią kreditavimui teisinę aplinką“.
