Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius BNS sakė, kad posėdis buvo uždaras, todėl jo turinio jis negali komentuoti.
„Mums reikia racionalius sprendimus priiminėti ir sekti visą situaciją, svarbu nepriimti skubtų sprendimų, kurie kenkia mūsų šalies interesams“, – BNS sakė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, Vyriausybė turės nuspręsti, kaip padėti valstybinėms įmonėms, netekusioms krovinių.
Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė komitetui pateikė informaciją apie sankcijų galimą poveikį „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui, rašoma komiteto pranešime spaudai.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pranešė apie galimą poreikį subsidijuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros išlaikymą.
„Yra naudos, žinom informaciją, toliau sekam įvykius ir maksimumas, kad mūsų įmonės patirtų kuo mažesnius nuostolius ir nepadarytume klaidų“, – BNS sakė K. Starkevičius.
K. Starkevičius pranešime teigė, jog sankcijų Baltarusijai taikymą privalomai turės vykdyti JAV įmonės, pirmiausia tai susiję su bankiniais atsiskaitymais JAV doleriais. Anot jo, Lietuvos įmonės sankcijas turėtų taikyti įvertinusios visas aplinkybes ir atsižvelgusios į sutartinius įsipareigojimus bei galimas netesybas.
Komitetas nutarė toliau tęsti diskusiją dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, išlaikant konkurenciją Lietuvos transporto sektoriui.
Bendrovė „LTG Cargo“ vidutiniškai gabena per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių per metus už maždaug 60 mln. eurų.
Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabensiantys įmonės trąšas“, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak įmonės, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
