Tokio kainų šuolio statybų sektoriaus atstovai sako nematę, o NT projektų vystytojai teigia kai kuriais atvejais yra priversti stabdyti darbus, nes neturi už ką įsigyti pakankamai reikalingų medžiagų. Kita vertus, dėl brangstančių medžiagų, kyla ir būsto kainos.
Tuo metu Lietuvoje statybinių medžiagų parduotuvės, tokios kaip „Depo“, „Moki veži“ patvirtina, kad statybų medžiagos šiuo metu yra išbrangusios, tačiau koks tiksliai per pastaruosius metus įvyko kainų pokytis, neatsako.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad žaliavų brangimas spartina ir būsto kainų augimą.
„Kategoriškai atsakyti, kad būsto kainos yra pervertintos, negalima <...>. Bet, kad rinka yra įšilusi – taip. Tai reikalauja nuolatinės stebėsenos ir mes tą dalyką pabrėžiame ne šiaip sau, bet todėl, kad mums kelia susirūpinimą tai, kas vyksta. Tai yra gana rimta“, – sakė G. Šimkus.
Anot jo, šiuo metu situacija, ekonominė aplinka yra visiškai nestereotipinė. Iš vienos pusės, turime krizę, o iš kitos pusės – matome labai staigų žaliavų brangimą, aplinkosauginių reikalavimų griežtinimą. Visa tai didina būsto kainą, o žmonės neįsigilina ir tai kelia ažiotažą, padidėjusį būsto iš brėžinių pirkimą.
Brangimo priežastys – ne Lietuvoje
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pasakoja, kad šiems metams suplanuotos kainos pasikeitė ir dabar kai kuriais atvejais statytojai nebeturi, kaip įsigyti reikiamų medžiagų, o įtampa dėl kainų juntama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
„Plienas pabrango 110 proc., plastikas – dvigubai, elektros instaliacinės medžiagos daugiau kaip 40 proc., taip pat ir betonas, medis, fanera – visi statybos komponentai labai prabrango.
Medžiagos paprastai statybos procese sudaro 60–70 proc. galutinės kainos, tai galima įsivaizduoti, kiek viskas brango.
Taip pat kai kurie tiekėjai pradėjo prašyti išankstinio 100 proc. apmokėjimo, todėl statybinių bendrovių vadovai ir užsakovai skambina mums, klausia, ką daryti, nes neturi daugiau pinigų – tiek, kiek reikia visoms medžiagoms įsigyti“, – teigia D. Gedvilas.
LSA prezidento teigimu, tokius neįprastus statybinių medžiagų kainų pokyčius pirmiausia lėmė keli pasauliniai veiksniai.
„Po pandemijos labai staigiai atsigavo dvi didžiulės Kinijos ir Amerikos rinkos. Šios didžiulės ekonomikos labai greitai užpirko didžiulį kiekį žaliavų. Pavyzdžiui, kinų statybos pramonė supirko 40 proc. konstrukcinio plieno žaliavų biržoje. Tai automatiškai įsiūbavo visą metalo rinką ir kitos medžiagos irgi pradėjo labai stipriai brangti.
(...) kilo ir naftos kainos – nuo metų pradžios išaugo daugiau nei penktadaliu, o statybų pramonė yra labai tampriai surišta su naftos produktais, nes ir statybinių medžiagų gamyboje naudojama nemažai kuro. Visa tai lėmė bendrą kainų augimą“, – prideda D. Gedvilas.
LSA prezidentas sako, kad įtakos kainų kilimui turėjo ir Amerikos Federalinis rezervų bankas bei Europos centrinis bankas.
„Jie dėjo didžiules pastangas, kad verslai kuo mažiau nukentėtų ir liejo į ekonomiką nemažai papildomų pinigų. Tai šie resursai, matyt, paskatino kažkiek ir infliaciją“, – svarsto D. Gedvilas.
LSA prezidento teigimu, prie didesnio žaliavų naudojimo ir kainų augimo prisidėjo taip pat fabrikai, kurie buvo pristabdyti dėl pandemijos, o po to vėl pradėjo gamybą.
„Atsirado vėl didžiulis poreikis žaliavų, nes per pandemiją dalis stengėsi sunaudoti tas atsargas, ką turėjo, o kai grįžo po karantinų, visiems staiga prireikė žaliavų. Ir šita situacija, kad viskas taip staigiai subrango, nebuvo prognozuota“, – sako D. Gedvilas.
Pokyčiai verčia nerimauti
Statybų įmonės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys sako, kad statybinių medžiagų kainų augimas per pastaruosius metus tapo vienu didžiausiu statytojų iššūkių.
„Visi statybose naudojami tiek juodieji, tiek spalvoti metalai (armatūra, karkasai ir metalinės konstrukcijos) per šį laikotarpį pabrango net 30–40 proc., polistirolas, mediena ir kitos medžiagos pabrango daugiau nei trečdaliu.
Tokio kainų šuolio jau seniai nebuvo ir numatyti iš anksto jo tiesiog nebuvo įmanoma, tad dabar planuoti tolesnius veiksmus reikia dar atidžiau nei anksčiau“, – sako A. Šlenys.
Įmonės vadovo teigimu, situaciją dar apsunkino metų pabaigoje pastebėtas maždaug dešimtadaliu augęs darbo užmokestis.
„Tai taip pat neįprastas pokytis tokiu metu. Žinoma, mūsų darbuotojams tai puiki žinia, tačiau rangovui – tai dar vienas didelis ir iš anksto nenumatytas biudžeto pokytis“, – teigia A. Šlenys.
Jis prideda, kad būtent dėl nenumatytų išlaidų projektai dažnai ne tik neatsiperka, tačiau „nueina“ į minusą, nes visas susidariusias papildomas išlaidas reikia padengti iš savo lėšų.
„Sunkiausia situacija tenka tiems rangovams, kurie turi ilgus projektus, besitęsiančius daugiau nei metus, nes iš naujo sudaryti ar persiderėti sutarčių galimybės tiesiog nėra“, – paaiškina A. Šlenys.
Statybų įmonės vadovas prideda, kad dalis šiais metais baigiamų projektų, ypatingai tų, kurie buvo pradėti prieš kainų šuolį pernai, bent jau rangovams, bus nuostolingi, o dauguma sektoriaus atstovų džiaugsis, jeigu objektus pavyks užbaigti visiškai padengiant visas papildomai atsiradusias išlaidas.