O darbuotojai atsidūrę panašiose situacijoje dažnai nežino, ko imtis. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Gintarė pasakojo, kad jau 3 metus dirba nedidelėje parduotuvėje pardavėja. Jos pavadinimo moteris nesutiko atskleisti.
„Darbu buvau patenkinta, tačiau neseniai viskas pasikeitė. Parduotuvę ankstesnis savininkas pardavė. Naujasis vadovas atlikęs inventorizaciją tikina, kad atsirado prekių trūkumas. Todėl vieną mėnesį jau negavau algos.
Jis tikina, kad turėsiu trūkumą padengti iš savo kišenės, t. y. negausiu dviejų mėnesių algos“, – skundėsi moteris.
Ji tikino, kad šis laikotarpis be pajamų jai per ilgas.
„Santaupų daug neturiu. Nežinau, kaip reikės šį laikotarpį pragyventi.
Ar tokie darbdavio veiksmai tikrai yra teisėti? Ar jis gali imti ir nustoti mokėti man algą? Ar verta kažkur kreiptis ar tiesiog išeiti iš darbo?“ – klausė moteris.
Panašių situacijų pasitaiko dažnai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad panašių skundų sulaukia. Anot jos, darbuotojai skundžiasi nesąžiningais darbdaviais, kurie, naudodamiesi darbuotojų nežinojimu, bando pasipelnyti.
„Iš prekybos sektoriaus sulaukiame klausimų dėl prekių trūkumo nuostolių padalinimo visam darbuotojų kolektyvui. Šie ir kiti panašūs išskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis Darbo kodekso nuostatų.
Pasitaiko atvejų, kai tam tikrose įmonėse darbuotojai pasirašo vekselius, kuriais ateityje įsipareigoja padengti darbdaviui galimai padarytą žalą“, – tikino VDI specialistai.
Atlyginti visos žalos neprivalo
Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad dažniausiai žalą darbdaviui darbuotojas padaro netikėtai ir nelauktai.
„Žmogiškoji klaida ar dėmesio klaida ir štai – nuostoliai. Darbdaviai paprastai paprašo darbuotojo atlyginti visą žalą, jie vadovaujasi principu – darbuotojas kaltas, todėl jis turi ir susimokėti.
Ir iš tiesų darbuotojo kaltė turi būti nustatyta, tačiau tai dar nereiškia, kad darbuotojas privalės darbdaviui atlyginti visą žalą“, – komentavo teisininkė.
Anot jos, atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Advokatė pastebėjo, kad, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- netekto turto ar turo, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
- žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
„Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), jis privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiai į draudiką“, – sakė E. Kiznė.
Ji vardijo, kad darbuotojas atsako ir visą žalą atlygina, kai:
- žala buvo padaryta tyčia;
- žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
- žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
- žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
- darbdaviui padaryta neturtinė žala;
- visiško žalos atlyginimo atvejis, numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Kokio dydžio žalą privalo atlyginti darbuotojas?
„Atlygintinos žalos ribos negali viršyti darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio. Tačiau, jeigu turtinė žala buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, jis turi atlyginti žalą, bet ne daugiau kaip jo 6 VDU dydžio.
Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti 12 darbuotojo VDU dydžių“, – dėstė advokatė E. Kiznė.
Anot jos, piniginė žala gali būti išskaityta iš darbuotojo atlyginimo darbdavio rašytiniu nurodymu.
„Šios išskaitos iš atlyginimo dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio atlyginimo dydžio, net jeigu žala buvo didesnė. Likusi žala gali būti priteista.
Darbdavio nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo datos“, – komentavo advokatė.
