Apyvartinio kapitalo valdymas susijęs su įmonės lėšų „išlaisvinimu“. Kitais žodžiais tariant, vadovas, mokėdamas praktiškai pritaikyti apyvartumo skaičiuokles, gali sužinoti, ar tinkamai valdomas jo įmonės kapitalas, ar nereikia įdėti daugiau pastangų norint jį optimizuoti.
Rodiklis, kurį dažniausiai išvysite įvairiose ataskaitose – grynasis apyvartinis kapitalas. Jis apskaičiuojamas iš trumpalaikio turto atėmus trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis parodo apyvartinio kapitalo dydį. Palyginę šį rodiklį su kitų panašia veikla užsiimančių įmonių rodikliais, galėsite įvertinti, ar jo dydis yra optimalus. Tačiau norint išsiaiškinti, kur slypi optimizavimo potencialas, šis rodiklis nėra tinkamas. Jums pagelbės konkretesni rodikliai:
Atsargų apyvartumas – šis rodiklis parodo laiką, per kurį į sandėlį atvykusios žaliavos, iškeliauja jau kaip galutinė produkcija. Greitesnis apyvartumas žymi mažesnį įmonės lėšų „įšaldymą“ atsargose. Rodiklis apskaičiuojamas analogiškai kaip gautinių sumų apyvartumas, tik pelno ataskaitoje surandame atsargų sumą ir ją dalijame iš įmonės pardavimo pajamų bei dauginame iš 365, pavyzdžiui: 33 218 Lt / 433 692 Lt * 365 d. = 27,95 ~ 28 d.
Tik žinodami savo gamybos ar logistikos procesus, galėsite įvertinti, geras ar blogas šis rezultatas. Paskaičiuokite, kiek „išlaisvintumėte“ lėšų, jei jums pavyktų optimizuoti atsargų apyvartumą ir sumažinti savo rodiklį 2 dienomis, pavyzdžiui, iki 26 d. Apskaičiuokite taip: iš savo esamo atsargų apyvartumo rodiklio atimkite siektiną, padalinkite iš esamo ir padauginkite iš atsargų: (28 d. – 26 d.) / 28 d. * 33 218 Lt = 2 372,71 Lt.
Taigi, optimizavę atsargų apyvartumą 2 dienomis, gautinas sumas sumažintumėte 7,14 proc. ir „išlaisvintumėte“ 2 372,71 Lt.
Sudėję gautinų sumų ir atsargų apyvartumo rodiklius, sužinosite, kiek vidutiniškai praeina dienų nuo žaliavų atkeliavimo į sandėlį iki to momento, kol įplaukia lėšos iš klientų, pavyzdžiui: 24 d. + 28 d. = 52 d. Šis skaičius jums pasufleruos, dėl kelių dienų atidėjimo reikėtų derėtis su savo tiekėjais.
Mokėtinų sumų apyvartumas – šis rodiklis parodo, per kiek vidutiniškai dienų jūs atsiskaitote su savo tiekėjais. Kuo apyvartumas lėtesnis, t. y. dienų skaičius didesnis, tuo geriau. Vadinasi, tiekėjai didesne suma jus kredituoja, tad mažiau įmonės lėšų yra „įšaldyta“ apyvartiniame kapitale. Rodiklis apskaičiuojamas taip: įsiskolinimas tiekėjams per vienerius metus dalinamas iš įmonės pardavimo savikainos ir dauginamas iš 365. Pirmasis skaičius imamas iš pelno ir nuostolio ataskaitos. Antrasis skaičius randamas balanse. Gautas rezultatas suapvalinamas, pavyzdžiui: 17 704 Lt / 303 246 Lt * 365 d. = 21,31 d.~ 21 d.
Toliau reikėtų analizuoti rezultatus. Pavyzdžiui, jei jūsų tiekėjai standartiškai taiko 30 dienų atidėjimą, tuomet jums verta susirūpinti, nes rodiklis rodo, kad nemaža dalis mokėjimų atliekama per anksti. Jei standartiškai tiekėjai taiko tik 15 dienų atidėjimą, tuomet vėlgi jums reiktų sunerimti – nemaža dalis mokėjimų vėluoja ir dėl to galite prarasti sutartas nuolaidas ar net gauti delspinigių sąskaitą.
Dabar paskaičiuokite, kiek „išlaisvintumėte“ lėšų, jei jums pavyktų optimizuoti mokėtinų sumų apyvartumą ir padidinti savo rodiklį 2 dienomis, pavyzdžiui, iki 23 d. Apskaičiuokite taip: iš siektino mokėtinų sumų apyvartumo rodiklio atimkite esamą, padalinkite iš siektino ir padauginkite iš įsiskolinimo tiekėjams per vienerius metus:
(23 d. – 21 d.) / 23 d. * 17 704 Lt = 1 539,48 Lt
Taigi, optimizavę mokėtinų sumų apyvartumą 2 dienomis, mokėtinas sumas padidintumėte 8,70 proc. ir „išlaisvintumėte“ 1 539,48 Lt.
Apyvartinių lėšų ciklas – šis rodiklis parodo laiką nuo atsiskaitymo su tiekėjais iki momento, kai gaunate lėšas iš klientų. Kitais žodžiais tariant, tai dienų skaičius, kuriomis finansuojate apyvartą savo lėšomis. Rodiklis apskaičiuojamas taip: gautinų sumų apyvartumas sumuojamas su atsargų apyvartumu bei atimamas iš mokėtinų sumų apyvartumo, pavyzdžiui: 24 d. + 28 d. – 21 d. = 31 d.
Apyvartinių lėšų ciklas būna trejopas: dažniausiai pasitaiko teigiamas ciklas – kaip ir mūsų nagrinėtame pavyzdyje. Tai reiškia, kad įmonė finansuoja apyvartą savo ar skolintomis lėšomis 31 dieną. Kiekvienos įmonės teorinis siektinas tikslas turėtų būti nulinis apyvartinių lėšų ciklas. Nulinis ciklas dažnai pasiekiamas paslaugas teikiančiose įmonėse, pavyzdžiui, draudimo brokerių įmonėse. Čia atsargų praktiškai nėra, o pinigai išleidžiami tik po klientų atsiskaitymo. Gamybinės įmonės, kuriose atsargos yra neišvengiamos, dažniausiai siekia ne nulinio apyvartinių lėšų ciklo, o balanso tarp gautinų ir mokėtinų sumų. Šiuo atveju vadovaujamasi nuostata „atsiskaitau su tiekėju tik tuomet, kai su manimi atsikaito klientai“. Neigiamas apyvartinių lėšų ciklas parodo, kad įmonė su tiekėjais atsiskaito vėliau nei gauna lėšas iš savo klientų. Nedidelis neigiamas ciklas parodo gerus įmonės vadovų derybų įgūdžius tiek bendraujat su tiekėjais, tiek – su klientais. Aukštas neigiamas ciklas žymi didelę priklausomybę nuo tiekėjų, pavyzdžiui, kai motininės kompanijos strategija yra finansuoti dukterinę įmonę suteikiant atidėjimus. Pastarasis rodiklis kartais įspėja ir apie gresiančias rimtas finansines problemas, jei įmonė ilgai delsia ar net nebegali atsiskaityti su tiekėjais.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai parodo situaciją, egzistavusią paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, dažniausiai - gruodžio 31 d. Kadangi tai gali neatspindėti tikrosios padėties, rekomenduojama šiuos rodiklius vertinti bent kartą per ketvirtį ar netgi kas mėnesį. Jei imsite ne metų, o ketvirčio finansinę atskaitomybę, tuomet rodiklių skaičiavimuose naudokite ne 365, o 90 dienų (kai mėnuo turi 30 dienų).
Kai jau apskaičiuojate rodiklius, metas pasidaryti įmonės apyvartinio kapitalo valdymo retrospektyvą – paskaičiuokite paskutinių 2-3 metų rodiklius. Kuo mažesnį ataskaitinį laikotarpį paimsite, tuo tikslesnį vaizdą susidarysite. Rekomenduojama analizuoti metų ketvirčius. Nusibrėžkite kiekvieno rodiklio istorinę kreivę, pabandykite įžvelgti tendencijas. Kartu su kitų įmonės padalinių darbuotojais padiskutuokite, kodėl jūsų rodikliai yra būtent tokie ir ar būtų galimybių juos pagerinti.
Algirdas Bogdevičius, Danske banko Lėšų valdymo skyriaus vadovas
