Naujovė, pirmiausiai atsiradusi sostinės Konstitucijos prospekte, sulaukė vilniečių ir sostinėse svečių dėmesio – dalis žarstė kritiką, o kai kam žalumas sostinės centre patiko ir šią idėją palaikė.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ R. Šimašius neseniai teigė, kad siaurinamos ne gatvės, o tik važiuojamosios dalys, kurių standartai dabar tolsta nuo Rytų. Visgi, mero teigimu, tie žmonės, kurie dar pernai piktinosi dėl naujų pakeitimų, šiemet neapykantos neišreiškia.
„Mes platiname pėsčiųjų juostas, želdynų juostas, dviračių juostas ir įvedinėjame naujas parkavimo juostas. Aplink centrą jų įvesta net keli šimtai, o ten, kur yra Minsko standartai, o ne Vokietijos ar Prancūzijos standartai, ten susiauriname.
Važiuojamoji dalis nebe 3,50, o 2,75 m – kiek reikalauja ir statybos techninis reglamentas. Tokias dabar padarėme važiuojamąsias juostas ir nuo to gatvės tampa tik saugesnės ir patrauklesnės gyventi šalia, jas kirsti ir išilgai judėti visomis priemonėmis. Aš žinau, kad tai į gerą“, – tąkart kalbėjo R. Šimašius.
Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus, kad permainų bus griebiamasi ir Saulėtekio alėjoje, dalis vilniečių vėl iškėlė klausimus: kam to reikia ir ar negalima lėšų paskirstyti naudingiau? Be to, atsirado ir tokių, kurie tikino, kad būtent šioje miesto dalyje, kur buvo atnaujinti šaligatviai, nutiesti nauji dviračių takai, dalį naujų šaligatvių teks ardyti iš naujo.
Plytelių keisti neketina
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas vilniečius ir miesto svečius, besipiktinančius dėl numatytų pakeitimų Saulėtekio alėjoje, ramina ir sako, kad naujai sudėtų plytelių keisti nereikės.
„Nei dviračių takai, nei šaligatviai ardomi nebus, nes remonto darbai vyks važiuojamojoje gatvės dalyje.
Saulėtekio alėjoje pagal Statybos techninį reglamentą bus koreguojamas eismo juostų plotis, taip pat pertvarkomi įvažiavimai į teritorijas, sulyginant pėsčiųjų judėjimo vietų aukštį. Natūralu, kad dėl to dalį plytelių reikės pakelti aukščiau, nei šiuo metu jos yra, tačiau pačių plytelių keisti neketiname“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Grubinskas, kalbėdamas apie tai, ar įgyvendinti pokyčiai Konstitucijos prospekte pasiteisino ir vairuotojams nesukėlė nepatogumų, teigia, kad nors gatvių važiuojamosios dalys ir siaurinamos, tačiau eismo pralaidumui tai neigiamos įtakos nedaro.
„Gatvių važiuojamosios dalys yra siaurinamos iki įstatymais reglamentuotų dydžių ir nedaro jokios įtakos spūstims. Gatvių plotis, važiuojant pagal Kelių eismo taisykles, neturi įtakos gatvių laidumui, didesnis plotis yra skirtas didesnio greičio išvystymui ir prie didesnio greičio klaidos išsitaisymui.
Taigi siauresnėse, bet teisės aktus atitinkančiose gatvėse mažėja avarijų tikimybė, o likusį plotą tuomet galima skirti žaliosioms juostoms, kurios yra vizualiai patrauklesnės nei neperskirtas važiuojamosios dalies plotas“, – kalbėjo jis.
Sostinės savivaldybės atstovas taip pat pastebi ir naujų pokyčių naudą.
„Rekonstruojamos gatvės įgauna naują, humaniškesnį ir patogesnį pėstiesiems vaizdą. Po remonto gatvėmis patogiau judėti pėstiesiems, automobilių eismas tampa saugesnis, o pačios gatvės įgauna estetiškesnį vaizdą“, – teigė G. Grubinskas.
„Mes gyvename Dubajuje?“
Tačiau tikrąją pokyčių nauda sostinėje abejoja vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Jo teigimu, lėšas būtų galima paskirstyti racionaliau.
„Ar mes gyvename Dubajuje? Aš manau, kad mums vertėtų skaičiuoti kiekvieną eurą, galvoti, kur pinigus išleisti racionaliai, kad investicija išspręstų kokią nors problemą, ką nors pagerintų.
O ką pagerino ar kokią problemą išsprendė medžių sodinimas, gatvių siaurinimas – sumažėjo kamščiai, padidėjo gatvių pralaidumas? Mano manymu, ne. Tiesiog yra išnaudojami pinigai, o tam tikrų problemų tai iš esmės neišsprendžia“, – kalbėjo A. Pakėnas.
Jis stebisi, kodėl, pavyzdžiui Vilniaus Geležinio vilko gatve apskritai vis dar važiuoja sunkiasvorės transporto priemonės, be to, pasigenda ir išsikelto sostinės tikslo, kokį miestą norima matyti per artimiausius 10 ar 15 metų.
„Mes veržiamės link milijoninio miesto pagal gyventojų skaičių, o kad Vilnius turėtų realų aplinkkelį tam, kad per miesto centrą nevažiuotų vilkikai, to nėra.
Dabar kalbama apie žalumą, sodinami medžiai, tačiau Geležinio vilko gatve vis dar važiuoja vilkikai. Kodėl?“ – klausė vairavimo instruktorius.
Pastebi, kad gali trukdyti matomumui
Saugaus eismo ekspertas, žurnalistas Vitoldas Milius, vertindamas dabartinius pokyčius sostinėje, sako, kad lieti bereikalingos kritikos nereikėtų, tačiau tam tikrų trūkumų, susijusių su medžių sodinimu, yra.
„Aš už tai, kad sostinėje būtų tiesiama daugiau dviračių takų, nes jeigu dalis žmonių rinksis žaliąjį transportą, tai mums, automobilistams, kelyje liks daugiau vietos.
Kalbant apie medžius, jei jie bus pasodinti tinkamoje vietoje ir niekam netrukdys, tai galbūt tai nėra kažkokia blogybė. Tačiau aš girdžiu ir matau, kad kai kuriose vietose vairuotojai skundžiasi, kad dėl pasodintų medžių suprastėjo matomumas. Tad tai nėra gerai, to neturėtų būti“, – teigė V. Milius.
V. Milius svarsto, kad naujų pokyčių įsitvirtinimui dar reikia laiko, tačiau, pašnekovo teigimu, akivaizdu, kad lėšos galėjo būti paskirstytos naudingiau, pavyzdžiui, kelio dangos atnaujinimui.
„Dalis naujų dalykų pasiteisina tik po tam tikro laiko. Tačiau dabartinėje situacijoje aš matau vietų, kuriose atsispindi nesaugaus eismo fragmentai.
Galbūt buvo galima tuos pinigus, kurie yra panaudojami gatvių siaurinimo ir medžių sodinimo darbams, skirti prioritetiniams dalykams, pavyzdžiui, gerinant kelių, gatvių būklę“, – kalbėjo V. Milius.
Žada tęsti pokyčius gatvėse
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas G. Grubinskas teigia, kad pokyčiai, kuomet yra siaurinamos gatvės ir sodinami medžiai, sostinėje bus tęsiami ir toliau.
„Tokie sprendimai Vilniuje nėra naujovė, kai kuriose gatvėse jie taikomi nuo pat jų įrengimo – pavyzdžiui: Justiniškių, A. Goštauto, Rygos ar Tuskulėnų gatvės. Pagal galimybes, tokį principą ketiname taikyti ir kitose – naujai įrengiamose ar rekonstruojamose – gatvėse“, – teigė jis.
Visgi sostinės savivaldybė neatskleidė, kiek pinigų yra skiriama gatvių siaurinimui ir medžių sodinimui.
„Projektų vertė labai priklauso nuo daugelio veiksnių – gatvės ilgio, inžinerinių sprendinių (pavyzdžiui, apšvietimo stulpų), esamos infrastruktūros būklės ir panašiai. Galiausiai – ir nuo rangovo pasiūlytos kainos. Dėl to generalizuoti kainos negalime“, – teigiama komentare.
