Daugelį metų Lietuvoje galioja gana keistoka ligos draudimo sistema. Darbuotojas nuo pirmos darbo dienos šios rūšies draudimo įmokas moka „Sodrai“. Ji atitinkamą išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios ligos dienos.
Už pirmąsias dvi laikino nedarbingumo dienas ligos išmoką turi mokėti darbdavys, nors už tai negauna jokių piniginių įmokų nei iš darbuotojų, nei iš „Sodros“. Netgi priešingai – tokiu atveju patiriamos papildomos išlaidos, nes tenka mokėti ne tik ligos išmoką susirgusiam, bet ir ieškoti, kas už jį atliks darbus.
Kai kurie specialistai yra įsitikinę, kad tokia tvarka yra neteisinga ir siūlo ją keisti. Tačiau kiti mano, kad darbdaviai turi papildomai mokėti už nieką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad patiems darbdaviams yra naudinga mokėti už tai, kad darbuotojai nebūna darbe.
„Sodra“ iš gyventojų uždirbo milijonus
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė yra įsitikinusi, kad dabartinė ligos išmokų mokėjimo tvarka yra neteisinga.
„Kodėl darbdavys turi mokėti už pirmas dvi dienas ir kodėl „Sodra“ moka tik nuo 3-ios dienos? Kodėl toks pavargęs ligos išmokos draudimas?
Bet piktnaudžiauja biudžetas: jei žmogus mokėjo ligos išmokos gavimo draudimą, kodėl darbdavys turi tapti draudimo įmone ir atspėti kas ir kiek sirgs? Kada pagaliau baigsis teisės aktų rašymas, tarytum visi vagys ir sukčiai? Jau nauja karta užaugo. O mes nesugebame pamiršti tarybinių laikų?“ – retoriškai klausė asociacijos vadovė.
Iš tiesų „Sodros“ duomenys rodo, kad šiais metais ji ligos draudimo įmokų surinko daugiau nei sumokėjo išmokų.
Nuo metų pradžios į „Sodros“ biudžetą buvo sumokėta beveik 211 mln. eurų ligos draudimo įmokų, o išmokėtų išmokų suma tesiekia 193 mln. eurų. Taigi iš mūsų visų „Sodra“ jau uždirbo beveik 18 mln. eurų.
Paprastai perteklinės vienos ar kitos valstybinio socialinio draudimo rūšies lėšos atidedamos į rezervą arba išmokamos kaip kitų rūšių draudimo išmokos.
Reikėtų įvertinti visų interesus
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė iš dalies sutinka su D. Čibirienės argumentais, kad dabartinė ligos draudimo tvarka yra svarstytina.
„Iš esmės jie yra teisūs nes tai draudimas. Vis dėlto rūpintis darbuotoju ir jo socialinėmis garantijomis yra ir darbdavių pareiga“, – svarstė pašnekovė.
Ji priminė, kad nemažai diskusijų dėl ligos draudimo išmokų jau būta ir anksčiau, kai darbdaviai buvo įpareigoti mokėti ne 40 proc., o 80–100 proc. dydžio išmokas už pirmąsias darbuotojo ligos dienas.
„Kitų šalių praktika šioje srityje yra gana įvairi. Kai kur yra tiesiog nustatytas laisvų nemokamų dienų skaičius, jeigu sergi, pavyzdžiui, tik kelias dienas. Be to, kai kur įteisinta galimybė dėl laisvo laiko susitarti su darbdaviu.
Visa besikeičianti darbo aplinka, leidžia mums vertinti, ar tikrai esama sistema yra gera. Kaip ten bebūtų šiuo klausimu reikėtų įvertinti tiek darbdavių, tiek gydytojų, tiek ligonių, tiek „Sodros“ interesus“, – komentavo E. Radišauskienė.
Darbdaviai turi būti solidarūs, nes darbuotojai dirba
Nemažai daliai šalies darbuotojų atstovaujančios Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė yra įsitikinusi, kad dabartinė ligos draudimo sistema yra tinkama.
„Manau, kad taip yra labai gerai ir darbdaviai turėtų prisidėti prie darbuotojų sveikatos stiprinimo. Reikia pripažinti, kad darbuotojas dirba labai daug ir darbe praleidžia nemažą dalį savo gyvenimo. Vienas ar kitas sveikatos sutrikimas tikrai priklauso nuo paties darbo ir dėl to šita prasme solidarumas turi būti“, – aiškino I. Ruginienė.
Jos vertinimu, dvi pirmos dienos, už kurias darbdavys turi mokėti darbuotojui už tai, kad jis nedirba, nėra labai daug.
„Tai yra simbolinis solidarumas, kai darbdavys prisideda prie sveikatos stiprinimo. Darbuotojas sveikatą kartais praranda dėl paties darbo, dėl to, kad jam atiduoda didžiąją savo gyvenimo dalį“, – sakė konfederacijos pirmininkė.
Ji priminė, kad, pavyzdžiui, įdaužus kasko draudimu apdraustą automobilį jo savininkas turi pats sumokėti tam tikrą sumą pinigų (frančizę). Tiesa, ji sutiko, kad tokiu atveju moka automobilio savininkas, o ne jo darbdavys.
„Solidariai prisidedame visi, darbdaviai irgi prisideda. Jeigu žmogus sėdėtų namuose, veikiausiai to sveikatos sutrikimo nebūtų. Jeigu nedirbtumei, tada pats būtumei kaltas ir mokėtumei. Bet kalbame apie tai, kad didžiąją laiko dalį praleidžiame darbe“, – svarstė I. Ruginienė.
Anot jos, pats darbuotojas irgi solidariai prisideda prie ligos draudimo, nes ligos metu jo pajamos sumažėja.
Darbdaviai suinteresuoti prižiūrėti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kad dabartinė tvarka yra nustatyta pačių darbdavių labui.
„Darbdaviai, kompensuodami negautą atlyginimą sergantiems darbuotojams, yra labiau suinteresuoti prižiūrėti ar darbuotojas iš tiesų serga. Taip pat tai yra priemonė, mažinanti norą vietoje nemokamų atostogų gauti ligos išmoką“, – atsiųstame komentare nurodo ministerija.
Pasak jos specialistų, Europos Sąjungos šalyse teisinis reguliavimas labai panašus, tik skiriasi dienų, kurias apmoka darbdavys, kiekis.
Pvz., kaimyninėse valstybėse (t. y. Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje) taip pat nustatyta, kad ligos išmoką tam tikras dienas moka darbdavys.
Pavyzdžiui, Estijoje ligos išmoką darbdavys moka nuo 4 iki 8 laikinojo nedarbingumo dienos, Latvijoje – nuo 2 iki 10 laikinojo nedarbingumo dienos, Lenkijoje – ligos išmoką darbdavys moka net 33 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas per kalendorinius metus (14 laikinojo nedarbingumo kalendorinių dienas per kalendorinius metus 50 metų sukakusiems asmenims).
Darbdavys ligos išmoką moka gana ilgą laiką tokiose šalyse, kaip Austrija (nuo 6 iki 12 savaičių), Kroatija (42 savaites), Liuksemburgas (77 d.).
„Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims nėra nustatytas „laukimo periodas“, kai ligos išmoka iš viso nėra mokama. Laukimo periodas nenustatytas ir kitoje kaimyninėje valstybėje – Lenkijoje. Tačiau, pavyzdžiui, Estijoje ligos išmoka nemokama pirmas 3 laikinojo nedarbingumo dienas, Latvijoje – nemokama pirmą laikinojo nedarbingumo dieną“, – teigia SADM.
„Sodros“ duomenimis, 2020 m. ligos išmokos iš viso siekė beveik 460 mln. eurų, jomis buvo apmokėta 13,3 mln. sirgimo arba susirgusių slaugymo dienų. Darbdavių apmokėtų ligos išmokų suma pernai viršijo 53 mln. eurų, jie apmokėjo 1,4 mln. darbuotojų laikino nedarbingumo dienų.
