„Sodra“ nėra pelno siekianti organizacija, o jos surenkami ir išmokami pinigai yra visų mūsų – mokesčių mokėtojų.
Dėl to, regis, būtų nuoseklu apdraustiems gyventojams atiduoti tiek, kiek iš jų surenkama. Tačiau toli gražu taip nėra.
Skurdas ir pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europoje, o pensijos ar kitos išmokos – vienos mažiausių.
Tačiau, užuot jas didinus, vis daugiau iš gyventojų surenkamų pinigų atidedama, o ne išmokama tiems, kam reikia.
Mažos pensijos, skurdas ir pajamų nelygybė, nors pinigų yra
Oficialūs duomenys rodo, kad Lietuvoje pensijų santykis su atlyginimais yra bene prasčiausias visoje Europoje. O, jeigu niekas nepasikeis, dabartinis jaunimas gaus pensiją, kuri nesieks ir trečdalio jų pajamų.
Be to, Gini koeficientas, parodantis namų ūkių pajamų nelygybę, mūsų šalyje (36,2 proc.) yra vienas prasčiausių ES. Pagal jį nusileidžiame tik Bulgarijai (38,4 proc.).
Kone ketvirtadalis lietuvių (24,6 proc.) susiduria su skurdo rizika. Pagal šį rodiklį Lietuva yra septinta prasčiausia tarp visų ES šalių.
Galiausiai, pensijoms ar bendrai socialinio draudimo išmokoms skiriamos išlaidos, skaičiuojant jų santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP), mūsų šalyje taip pat yra vienos mažiausių Europoje.
Regis, vienintelis pasiteisinimas dėl tokių prastų rodiklių galėtų būti pinigų trūkumas. Ir iš tiesų Lietuva per biudžetą perskirsto kur kas mažiau pinigų, nei kitos ES šalys.
Kita vertus, daugiau pinigų yra, tik jie gyventojams nėra mokami.
Per praėjusius metus „Sodros“ piniginės įplaukos sudarė 7,1 mlrd. eurų, o išlaidos – kiek daugiau kaip 6,3 mlrd. eurų.
Paprastai kalbant, vien per praėjusius metus gyventojai ir verslas „Sodrai“ sumokėjo per 790 mln. eurų daugiau, nei ji išmokėjo pensijų ir kitų išmokų.
Per pastaruosius 3 metus gyventojai ir verslas „Sodrai“ sumokėjo 2 mlrd. eurų įmokų daugiau, negu ji išmokėjo išmokų.
Kodėl „Sodra“ nemoka daugiau pinigų?
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič priminė, kad valstybinis socialinis draudimas apima kone visus Lietuvos gyventojus.
„Dirbantys gyventojai mokėdami įmokas įgyja teises į išmokas. Netekusiems darbo, susirgusiems, susilaukusiems vaiko apdraustiesiems garantuojamos išmokos, kurios laikinai kompensuoja prarastas darbo pajamas.
„Sodros“ mokamas išmokas ar pensijas gauna taip pat vaikai, darbingumo netekę gyventojai ir vyresni žmonės“, – aiškino patarėja.
Pasak jos, valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje veikia solidarumo ir perskirstymo principu.
„Kalbant paprastai, įmokas moka visi apdraustieji gyventojai, o išmokomis pasinaudoja tie, kuriems tuo metu jų prireikia.
Palyginti, apdrausdami automobilį, įmokas taip pat mokame už kiekvieną mėnesį, tačiau išmoką gauname tik tuo atveju, jei nutinka draudiminis įvykis. Panašiai veikia ir „Sodros“ įmokų ir išmokų sistema“, – komentavo M. Kozič.
Ji pripažino, kad šiuo metu „Sodros“ pajamos viršija išlaidas:
„Tai lemia keli veiksniai – didėjantis apdraustųjų, už kuriuos mokamos socialinio draudimo įmokos, skaičius, efektyvus savarankiškai dirbančių asmenų įmokų surinkimas, didėjančios gyventojų darbo pajamos.“
Anot patarėjos, papildomos „Sodros“ biudžeto pajamos keliauja į rezervinį fondą. Dalis „Sodros“ rezervo lėšų yra investuojama – tuo rūpinasi Finansų ministerija.
„Rezervas yra kaupiamas tam, kad nenumatytais atvejais būtų užtikrintas įmokų ir išmokų balansas. Be to, ateityje rezervo lėšų gali prireikti, keičiantis ekonominei ir demografinei situacijai Lietuvoje – pavyzdžiui, jei apdraustųjų skaičius didės ne taip sparčiai, o pensininkų daugės.
Sprendimus dėl rezervo lėšų panaudojimo priima ne „Sodra“, o valdžios institucijos – Seimas, ministerijos“, – aiškino M. Kozič.
Pasak jos, nors bendra „Sodros“ įplaukų suma yra didesnė nei išlaidų, individualiais atvejais gyventojai gali pajusti realią socialinio draudimo naudą – jie gauna daugiau išmokų, nei sumokėjo įmokų.
„Pavyzdžiui, motinystės socialiniam draudimui kas mėnesį nukeliauja 1,81 proc. nuo mūsų pajamų. Taigi, žmogus, kuris uždirba 1500 eurų ant popieriaus, motinystės socialiam draudimui kas mėnesį skiria 27,15 euro.
Susilaukęs vaiko, toks žmogus gautų apie 2680 eurų motinystės išmoką, o, pasirinkęs vaiką auginti namuose iki 18 mėnesių, kas mėnesį gautų 711 eurų vaiko priežiūros išmoką“, – skaičiavo patarėja.
Rezervas – tik išmokoms
Praėjusią savaitę portalas tv3.lt klausė Finansų ministerijos, kodėl, pritrūkus lėšų šalies gynybai, tam nepanaudoti milijardų eurų, kurie sukaupti „Sodros“ rezerve.
Tąkart ministerija atsakė, kad šie pinigai gali būti naudojami tik „Sodros“ išmokoms.
„Sodros rezervas (ir kitų biudžetų rezervai) yra daugelį metų iki (T-1)-ųjų (kai T – einamieji metai) gautų, tačiau nepanaudotų pajamų dalis, todėl T metais rezerve sukauptos lėšos nėra ir negali būti laikomos T metų pajamomis (priešingu atveju pajamų atvaizdavimas būtų dubliuojamas).
Tačiau T metais išleidžiamos „Sodros“ rezervo lėšos (bet kokiam tikslui) didintų T metų valdžios sektoriaus išlaidas. Taigi, dėl papildomų pajamų nebuvimo ir dėl papildomų išlaidų padarymo, T metais blogėtų valdžios sektoriaus balansas“, – aiškino Finansų ministerija.
Be to, pasak jos specialistų, „Sodros“ rezervo lėšos yra investuojamos ir pajamos, gautos investavus šias lėšas, yra papildomos rezervo fondo įplaukos.
Ministerijos aiškinimu, kadangi 2024 m. biudžeto įstatymu patvirtinto valstybės biudžeto ir kitų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų (įskaitant „Sodros“) visuma sudaro artimą 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą, papildomos išlaidos, nenumatant joms finansuoti naujo tvaraus pajamų šaltinio, keltų riziką viršyti 3 proc. BVP Mastrichto kriterijų valdžios sektoriaus deficitui.
„Sodros“ rezervas gali būti naudojamas tik Sodros išmokoms finansuoti, t. y., kai nepakanka fondo pajamų“, – nurodė ministerija.
