„Darbdaviai išleidžia žmones į prastovas arba naudojasi galimybe atidėti „Sodros“ įmokas, todėl mes nesurenkame planuotų pajamų. Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad mes nesurinkome maždaug 55 mln. eurų, kuriuos planavome surinkti“, – LRT radijui sakė J. Varanauskienė.
Jos teigimu, šiuo metu „Sodra“ jau yra išmokėjusi beveik 40 mln. eurų išmokų karantino metu vaikus prižiūrintiems tėvams ir seneliams, kurių skaičius išlieka stabilus – apie 60 tūkst., tuo metu nedarbo išmokų padidėjimas kol kas nėra reikšmingas.
„Vis dar planuojame ateityje didesnes nedarbo išmokas negu dabar, nes žmonės, kurie balandžio mėnesį išėjo iš darbo, tai jeigu jie kreipsis dėl nedarbo išmokų, jos bus pradėtos mokėti gegužės pabaigoje“, – aiškino J. Varanauskienė.
Pasak jos, nors karantino suvaržymai vis labiau švelninami, kol kas dar negalima pasakyti, kad vis daugiau žmonių sugrįžta į darbą, todėl „Sodra“ kreipėsi į Vyriausybę dėl rezervo lėšų panaudojimo.
„Inicijavome procedūrą, kad Vyriausybė leistų naudoti rezervą, jei atsitiktų taip, kad mėnesio surenkamos pajamos būtų mažesnės nei to mėnesio reikalingos išlaidos. Vertinant vidutiniu scenarijumi, kad karantinas nesitęs ilgai, to rezervo turėtų užtekti“, – tvirtino J. Varanauskienė.
„Žinoma, tas prognozes reikia peržiūrėti ir nuolat atsižvelgti į besikeičiančią situaciją“, – pridūrė ji.
J. Varanauskienės teigimu, šiuo metu „Sodros“ rezerve yra kiek mažiau nei 200 mln. eurų sukauptų 2018 metais, tuo metu pernai fondo įmokos buvo maždaug 400 mln. eurų didesnės nei išmokos.
Pagal pernai Seimo patvirtintą biudžetą, „Sodros“ pajamos šiais metais turėjo siekti 4,894 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,55 mlrd. eurų.
