„Viso buvo įvertinti 68 keleiviniai traukiniai ir 192 geležinkelio stotys bei stotelės visoje Lietuvoje su jose esančia infrastruktūra. Analizuota, ar individualiųjų poreikių turintys žmonės turi galimybes patekti iš miesto į stotį ar traukinį. Kitaip tariant, ar maršrute nėra papildomų kliūčių, tokių kaip laipteliai, ar tinkamas pandusų nuolydis, ar yra parkavimas šalia stoties ir kita. Atliktas vertinimas leidžia identifikuoti esamas problemas ir pradėti jas nuosekliai spręsti“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ Korporatyvinės veiklos departamento direktorė Ilona Daugėlaitė.
Atlikus keleivinių traukinių vertinimą ir nustačius esamas prieinamumo kliūtis, papildomai atlikta rinkos analizė, kurios metu įvertinti įvairūs keleivių su vežimėliais įlaipinimo į traukinį būdai, esamos keleivių informavimo sistemos atnaujinimo galimybės, tualetų pritaikymas ir kita.
Nustatyta, kad traukiniai, kurie kursuoja tarp didžiųjų Lietuvos miestų, turi neįgaliųjų vežimėlių keltuvus arba pristatomas rampas vežimėliui įvažiuoti, neįgaliajam vežimėliui skirtą vietą, universalų tualetą, Brailio raštu pažymėtą svarbiausią informaciją.
Atkreiptas dėmesys, jog neįgaliesiems sudėtinga patekti į senesnio modelio dyzelinius traukinius (dėl jų konstrukcijos ypatybių), tualetas nėra pritaikymas įvažiavimui su vežimėliu, tad šios problemos numatytos kaip prioritetinės.
Įvertinus geležinkelių infrastruktūros pritaikomumą, nustatyta, jog iš 130 stočių ir stotelių, kuriose stoja traukiniai ir yra susijusi infrastruktūra, 100-ame sudarytos galimybės į priestočio peroną patekti tiesiogiai.
Vykdydami ES reglamento įpareigojimus, „Lietuvos geležinkelių“ grupė numato kelias investicijų kryptis, tarp jų – naujų keleivinių traukinių pirkimas, nauja bilietų pardavimo ir stočių informavimo sistemos, Vilniaus ir Kaišiadorių pėsčiųjų tiltų renovavimo programa, peronų remonto programa.
