Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Lietuvos banko valdyba nusprendė „Snorą“ pripažinti nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir visam laikui atšaukti banko licenciją, banko darbuotojai suskubo pasinaudoti teise į gynybą ir šiuo metu steigia banko Snoras darbuotojų teisių gynimo asociaciją.
Pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, bankrutavus įmonei, darbuotojai praranda beveik visas socialines garantijas. Steigiamos asociacijos tikslas profesionaliai teisiškai apginti darbuotojų teises ir užkirsti kelią nukentėti silpnajai šaliai – darbuotojams.
Asociacijos Prezidentas Edvinas Pakulis yra įsitikinęs, kad bankrutuojant tokiam tokiam stambiam „verslo rykliui“ kaip Snoro bankui, vadovaujantis tiek teisės, tiek moralės principais, švelniai tariant, valstybei turėtų būti gėda neatsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais ir taip tūkstančiais papildyti ne tik bedarbių gretas, bet ir emigrantų, nusivylusių Lietuva sąrašą.
(papildyta 16:59 val.)
Penktadienio popietę į Įmonių bankroto departamentą Balsas.lt žurnalistams prisiskambinti nepavyko. Tačiau vertingos informacijos, kokias garantijas „Snoro“, kaip ir bent kurios kitos bankrutuojančios įmonės darbuotojams, suteikia Lietuvos įstatymai, pavyko aptikti jų interneto svetainėje.
Mūsų šalies Garantinio fondo įstatyme numatyta, kad bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, kuriems darbdavys yra įsiskolinęs, iš Garantinio fondo skiriamos teisės aktuose nustatyto dydžio išmokos.
Įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad išmokamas darbo užmokestis už atliktą darbą, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka, numatyta Darbo kodekse aršiame įstatyme. Taip pat numatytas apmokėjimas už prastovą, žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga ir kt.
Garantinio fondo įstatyme numatyta, kad „iš Garantinio fondo lėšų skiriamos darbuotojams išmokėtinos sumos, apskaičiuotos atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas“.
