Vyriausybė vieną po kitos vilioja garsias aukštųjų technologijų bendroves, tačiau Lietuvą, kaip tinkamą vietą gamybai plėsti, ir be paskatinimo pasirenka nemažai smulkesnių užsienio įmonių, rašo „Verslo žinios“.
Tiesa, didesnio tokių investicijų srauto saldainiais nepaskatinsi - verslui reikia stabilumo, tvarumo, konkurencingumo, o regione Lietuva vargu ar yra šių savybių lyderė.
„Tikrai nedėkingi buvo praėję metai. Dėl bendros susiklosčiusios finansinės padėties ir spaudoje buvo neigiama nuomonė apie Baltijos šalis. Antra, Švedijos krona buvo nukritusi, tai irgi lėmė, kad labai sumažėjo interesantų ir iniciatyvos iš Švedijos pusės", - pasakoja Sigitas Brazinskas, komercijos atašė Švedijos Karalystėje.
Dažniau Lietuvoje investuoja skandinavai, nes ieško pigesnės, tačiau geros kvalifikacijos darbo jėgos. Vertinimas, kad Lietuva dažnai tėra tarpinė stotelė tarp Vakarų ir Rytų, yra labiau mūsų pačių nepasitikėjimo savimi ženklas, mano Norvegijos ir Lietuvos prekybos rūmų direktorė Ieva Stakėnaitė. Jis pastebi, kad mažiau regimos, netokios didžiulės investicijos yra taip pat labai naudingos, jų įtaka šalies ekonomikai svari.
Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius palygina, kad 10 mažų investuotojų atstoja vieną didelį. Tačiau tiems dešimt nereikia vyriausybiniu lygiu kaip nors atsidėkoti, prisižadėti, kaip, pavyzdžiui, tokio giganto, kaip „Barclays" prisiviliojimui.
Jis įsitikinęs, kad vertėtų kuri mažųjų investuotojų skatinimo struktūrą, nes kuo jų ateitų daugiau, tuo šalies rizika labiau išsiskaidytų. Jei kuris nors smulkus investuotojas atsitrauktų, šalies mastu tai nebūtų jokia tragedija.
„Šiandien ne tiek svarbu investicijų dydis, kiek jų sukuriama vertė darbo vietomis, mokesčiais į biudžetą ir pan.", - sutinka ir ūkio ministras Dainius Kreivys.
