Po Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą paskelbtoms Vakarų sankcijoms slopinant Rusijos ūkio plėtrą, tiek pat – 4 proc. – Rusijos BVP buvo smukęs ir antrąjį ketvirtį.
Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija.
Rusijos ūkio 4 proc. nuosmukis liepos–rugsėjo mėnesiais buvo kiek mažesnis už analitikų prognozuotus vidutiniškai 4,5 procento.
Didmeninės prekybos apyvarta trečiąjį ketvirtį krito 22,6 proc., o mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo 9,1 procento.
Tuo tarpu statybos apimtys padidėjo 6,7 proc., o žemės ūkio sektoriuje buvo fiksuotas 6,2 proc. augimas.
Techninė recesija Rusiją paskutinį kartą buvo ištikusi 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje, kai pasaulis kovojo su koronaviruso pandemija.
Dar 2022 metų pradžioje Rusijos BVP augo 3,5 proc. tempu, tačiau Kremliaus pradėta invazija į Ukrainą privertė Vakarus paskelbti Maskvai virtinę sankcijų.
Eksporto ir importo apribojimai, darbo jėgos trūkumas ir atsarginių dalių tiekimo problemos gerokai padidino spaudimą Rusijos ekonomikai.
Lapkričio 8 dieną šalies centrinis bankas paskelbė savo naujausią prognozę, pagal kurią BVP šiemet smuks 3,5 procento.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Rusijai šiemet prognozuoja 3,4 proc. BVP smukimą, o Pasaulio bankas pranašauja 4,5 proc. nuosmukį.
Nors ekonomika smunka, nedarbo lygis rugsėjį, pasak „Rosstat“, sudarė 3,9 procento.
Spalį Rusijos centrinis bankas pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri ir toliau sudaro 7,5 procento.
Rusijos banko vadovė Elvyra Nabiulina sakė, kad šios normos neplanuojama keisti iki metų pabaigos, ir tai, anot jos, yra „prisitaikymo prie naujos tikrovės“ ženklas.
Po to, kai Vakarai paskelbė Rusijai sankcijų, centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc., siekdamas pažaboti infliaciją ir palaikyti rublį.
