Gegužės mėnesį, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Tačiau Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.
Pagal naująją pataisą, už kurią Švedijos 349 vietų parlamente balsavo 278 deputatai, bus įmanoma priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų „ribojama laisvė burtis į asociacijas, jei tokios asociacijos dalyvauja su terorizmu susijusioje veikloje ar remia terorizmą“.
Pasak parlamentinio konstitucinių reikalų nuolatinio komiteto, kuris parlamentarams rekomendavo pritarti siūlomai pataisai, tai leis „plačiau kriminalizuoti dalyvavimą teroristinėje organizacijoje arba uždrausti teroristinę organizaciją“.
Ekspertai yra sakę, kad priėmus naujus teisės aktus, būtų paprasčiau patraukti atsakomybėn PKK narius, kuriuos Ankara ir dauguma jos Vakarų sąjungininkų yra įtraukę į „juoduosius“ sąrašus.
Pataisa įsigalios sausio 1 dieną.
Praėjusią savaitę lankydamasis Ankaroje, naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) šią konstitucijos pataisą pavadino „dideliu žingsniu“.
Švedijoje konstitucijos pataisą turi patvirtinti dviejų atskirų kadencijų parlamentai.
Pirmasis balsavimas, per kurį pataisai buvo pritarta, įvyko balandį, kai šalį valdė ankstesnė kairiojo sparno vyriausybė ir Švedija dar nebuvo oficialiai apsisprendusi teikti paraišką dėl narystės Aljanse.
