Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.
„Mama kažkada gavo baudą ir ją antstoliai sėkmingai jau 17 metų vis atskaičiuoja iš mamos pensijos. Tačiau ta pensija labai maža, nesiekia ir 200 eurų. O iš jos dar 30 proc. atskaičiuoja antstoliai.
Be to, ar neturėtų skoloms būti taikomas senaties terminas? Juk ta antstolių byla nėra susijusi su vaikų išlaikymu“, – pasakojo moteris.
Ji pasakojo, kad dėl šios skolos jau kreipėsi ir klausė ne vieną kartą.
„Tačiau anksčiau išgirsdavome atsakymą, kad mama dar darbingo amžiaus, tad gali mokėti. Bet dabar, kai ji jau pensininkė, jai 79 metai ir kyla įtarimas, kad antstoliai savivaliauja iš mamos atskaičiuodami pinigus.
Skola taip pat auga, jeigu anksčiau ji siekė tūkstantį, dabar jau siekia pusantro tūkstančio. Už kiekvieną antstolių laišką ar pranešimą skola tik auga. Labai liūdna ir pikta dėl tokios situacijos, nes mamai yra svarbus ir reikalingas kiekvienas euras. O dabar ji tuos pinigus praranda“, – pasakojo Rasa.
Anot, jos norėtųsi su visomis skolų uodegomis jau susitvarkyti, kad jos nebesitęstų.
Skoloms senatis negalioja
„Sodra“ paaiškino, kad išskaitos iš pensijų vykdomos įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodeksas numato, kad skolų išieškojimas turi būti vykdomas ir iš skolininkui priklausančių pensijų, išskyrus našlaičių pensijas ir išmokas mokamas pagal Šalpos pensijų įstatymą.
Tad išskaitos iš skolininkui priklausančių pensijų vykdomos pagal antstolių pateiktus nurodymus.
Antstolė Vida Daugirdienė teigė, kad senatis negali išgelbėti nuo skolų.
„Didžiajai daliai skolų, išskyrus valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito, kitų mokesčių skolas ir administracines baudas, priverstinio išieškojimo senaties terminai netaikomi.
Negali būti „nubraukiamos“ nei skolos kredito įstaigoms ar lizingo bendrovėms, nei skolos įvairių paslaugų teikėjams, nei daugybė kitų skolų. Tėvų negrąžintos skolos paveldimos ir gali būti išieškomos iš jų vaikų“, – pasakojo antstolė.
Anot jos, pensijos ir pensijų išmokos skolų išieškojimo procese yra prilygintos darbo užmokesčiui.
„Išieškojimas iš šių asmens pajamų vykdomas pagal vienodas taisykles. Atsižvelgiant į skolų skaičių ir pobūdį, kas mėnesį nuskaičiuojama tam tikra suma iš pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio ir tam tikra suma nuo MMA viršijančios pajamų dalies.
Jeigu asmuo gauna tik MMA dydžio pajamas, tai jo skola ar skolos ir yra išieškomos tik iš šių pajamų“, – aiškino V. Daugirdienė.
Kitais metais laukia pokyčiai
Antstolės teigimu, pajamų dydis irgi neturi įtakos išieškant skolas, nesvarbu, kiek žmogus uždirba ar kokio dydžio jis gauna pensiją.
„Skolos iš asmens pajamų išieškomos kas mėnesį darant procentines išskaitas, tai iš mažesnių pajamų tiesiog dengiama mažesnė įsiskolinimų dalis ir visas išieškojimo procesas užsitęsia ilgiau.
Skolą galėtų „panaikinti“ nebent kreditorių sprendimas atsisakyti priverstinio išieškojimo. Tačiau kreditorių finansinė padėtis nebūtinai geresnė už skolininkų. Daugeliu atvejų jiems taip pat trūksta pinigų“, – komentavo antstolė.
Ji pastebėjo, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalios įstatymo pakeitimai, kuriais nustatoma neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (2020 m. nustatyta suma buvo 257 eurai, bet ji dar gali būti pakeista).
„Nuo ateinančių metų liepos skolos iš asmens pajamų, neviršijančių šios sumos, nebebus išieškomos. Bet šio palengvinimo nereikėtų tapatinti su skolų „panaikinimu“, juk skolos niekur nedings, jų nemokant toliau kaupsis delspinigiai ir palūkanos.
Stebuklingų receptų, kaip atsikratyti skolų nėra. Tačiau kartais naudinga bendromis jėgomis peržiūrėti visas pinigines prievoles ir pasvarstyti, kaip būtų galima paprasčiau jas įvykdyti. Galbūt įmanoma dalį skolų padengti pardavus kokį nors žmogaus turtą, jei tai ne pirmojo būtinumo turtas. Antstolių praktikoje būna ir tokių pavyzdžių, kai vaikai tiesiog padengia savo tėvų skolas ir tokiu būdu jiems praskaidrina senatvę“, – pasakojo V. Daugirdienė.
