Skolos – nemalonus dalykas, galintis sugadinti žmonių santykius. Vis dėlto skolinti draugams ar skolintis patiems kartais tenka. Deja, skolos gali sugriauti draugystę, todėl svarbu išmanyti keletą skolinimosi ir skolinimo principų. Į klausimus apie skolas atsako Arūnas Zaveckis, „Danske“ banko Probleminių kreditų departamento direktorius
Kaip užtikrinti, kad paskolinta suma bus grąžinta?
Svarbiausia yra pasirūpinti, kad kilus ginčui dėl skolos grąžinimo turėtumėte įrodymą, kokią sumą skolinote. Įstatymuose yra apibrėžta, jog tuo atveju, jei vienas kitam didesnę nei dviejų tūkstančių litų sumą skolina fiziniai asmenys, paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu. Jei pinigus skolina juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Nesilaikant šio reikalavimo ir kilus ginčui dėl paskolintos sumos dydžio, neturėsite jokių įrodymų, o liudytojų parodymai bus bereikšmiai.
Ką reikėtų nurodyti paskolos sutartyje?
Įstatyme tai nėra nurodyta, tačiau norėdami išvengti rūpesčių, joje turėtumėte įrašyti sudarančių asmenų duomenis: vardus, pavardes, asmens kodus bei gyvenamąsias vietas. Be to, svarbu aiškiai įvardyti, kuris iš asmenų skolina, o kuris skolinasi. Žinoma, tokioje sutartyje būtina nurodyti ir skolinamą pinigų sumą – įrašyti ne tik sumą skaičiais, bet ir sumą žodžiais - kilus ginčui ir sumai žodžiais ir skaičiais nesutampant prioritetą turės įrašas žodžiu.
Taip pat rekomenduojama nurodyti grąžintiną pinigų sumą, jei susitariama dėl palūkanų, grąžinimo vietą ir laiką,. Sutartį pasirašyti turi ir paskolos davėjas, ir jos gavėjas, dar geriau, jei pinigus gavęs asmuo savo ranka įrašytų gautų lėšų sumą, jų gavimo datą bei pasirašytų. Kaip ir visus dvišalius dokumentus, tokią sutartį geriausia sudaryti dviem tokio pat turinio egzemplioriais. Jei pasirašomas tik vienas egzempliorius, originalą pasilikti turi paskolos davėjas.
Žinoma, rašytinį susitarimą patartina sudaryti ir skolinant mažesnę nei dviejų tūkstančių litų sumą. Tačiau jei tokiu atveju dėl tam tikrų priežasčių rašytinės sutarties sudaryti nepavyksta, patartina užsitikrinti, jog žodinį susitarimą dėl paskolos sumos ir grąžinimo laiko, taip pat pinigų perdavimo kilus ginčui galėtų patvirtinti kuo daugiau žmonių. Tuo atveju, jei sutartu laiku paskolos gavėjas paskolintų pinigų negrąžina, tačiau vis pasižada tai padaryti, o rašytinės sutarties nesate sudarę, padėtį labai palengvintų jo pasirašytas vekselis, kuriuo jis įsipareigotų sumokėti vekselyje nurodytą sumą per papildomą bendru sutarimu nustatytą terminą
Skolinant didesnes sumas ir siekiant išvengti konflikto dar prieš paskolos suteikimą patartina susitarti ir dėl palūkanų: kokio dydžio ir kaip jos bus mokamos – kas mėnesį ar termino pabaigoje. Nusprendus netaikyti palūkanų, šį faktą taip pat būtina įrašyti į susitarimą. Kitu atveju kilus ginčui, pagal įstatymą bus pripažįstama, kad buvo susitarta dėl įstatymu nustatyto dydžio palūkanų mokėjimo.
Kaip patikrinti žmogaus, kuriam ketinama skolinti, patikimumą?
Visų pirma, svarbu įvertinti to asmens mokumą ir finansinę būklę. Pasidomėkite, ar jis gauna reguliarias pajamas, ar nėra įsiskolinęs kitiems. Teikiant paskolą didesnei sumai, geriausia prieš priimant sprendimą skolinti išleisti šiek tiek pinigų ir iš viešų registrų (Nekilnojamojo turto registras, „Regitra“) gauti duomenis apie to asmens vardu registruotą turtą. Kuo asmens finansinė ir turtinė padėtis sunkesnė, , tuo rizika neatgauti skolintos sumos yra didesnė. Jei tokios rizikos yra, rekomenduotina reikalauti įkeisti turtą – tai ypač aktualu skolinant dideles pinigų sumas.
Jei paskolos prašantis asmuo neturi reguliarių pajamų, nedirba ar yra įsiskolinęs kitiems, geriausia jam atsisakyti jam skolinti. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai iki šiol turėjęs darbą žmogus susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tuomet vertėtų skolinti tik nedidelę pinigų sumą. „Nedidelė“ – tai suma, kurią paskolinęs nepatirsite papildomų finansinių rūpesčių dėl laiku negrąžintų pinigų.
Rizika, jog paskolinti pinigai nebus grąžinti, sumažėja ir tuo atveju, jei už paskolos gavėją laiduoja kiti asmenys, tarkime, paskolos gavėjo giminės, draugai, taip pat paskolintus pinigus įmanoma susigrąžinti pardavus paskolos gavėjo ar kito asmens jūsų naudai įkeistą turtą. Tiesa, garantijos ar laidavimo sutartis turi būti sudaryta raštu, kitaip ji nebus galiojanti.
Kaip priminti apie negrąžintą skolą?
Tinka visos informavimo priemonės: telefonas, elektroninis paštas, ranka rašomas laiškas. Galima priminti ir pasitelkiant kitus asmenis, pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmones. Jei norite priminti raštu, reikėtų nurodyti paskolos gavėjo ir davėjo duomenis, kada turėjo būti grąžinta skola ir įrašyti konkrečią grąžinamą pinigų sumą kartu su palūkanomis ar netesybomis, jei dėl jų taip pat buvo susitarta. Patartina priminime taip pat įvardyti terminą skolai sumokėti nurodant, kad negrąžinus skolos jūs kreipsitės į teismą.
Ką daryti, jei pasiskolinęs asmuo nereaguoja į priminimus?
Vienintelė teisėta išeitis tokiu atveju – kreiptis į teismą dėl skolos iš skolininko (laiduotojo, garanto) priteisimo, o jei turite skolininko pasirašytą vekselį – į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir priverstinio skolos išieškojimo per anstolį. Teikiant pareiškimą teismui patartina prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko (laiduotojo, garanto) turtą. Tokiu atveju jie negalės šio turto perleisti kitiems asmenims, išleisti ar paslėpti ir todėl jūsų galimybės susigrąžinti skolą bus didesnės.
Žinoma, pareiškimą teismui galite surašyti ir patys, užpildydami Teisingumo ministro įsakymu patvirtintą formą. Išieškojimo procedūra skiriasi, jei skolos grąžinimas buvo užtikrintas turto įkeitimu. Tokiu atveju geriausia kreiptis į profesionalų teisininką.
