Verslo atstovai ragina Vyriausybę sukurti sistemą, kuri leistų įmonėms dalį darbuotojų naudų – apgyvendinimo, pavežėjimo, maitinimo ar sveikatos draudimo išlaidas – įtraukti į sąnaudas jų papildomai neapmokestinant.
Tokia tvarka, jų manymu, padėtų išlaikyti darbuotojus regionuose, skatintų investicijas ir mažintų socialinį atotrūkį.
Vis dėlto valstybės institucijos pabrėžia, kad siūlymai plėsti neapmokestinamų naudų sąrašą turi būti vertinami atsargiai – pernelyg didelis išimčių skaičius galėtų mažinti biudžeto pajamas ir darbuotojų socialines garantijas.
Finansų ministerija primena, kad dalis tokių naudų jau dabar nėra apmokestinamos, tačiau bet kokie nauji pakeitimai turėtų būti pagrįsti aiškiais kriterijais ir ribomis, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.
Valstybė turi numatyti priemones
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius pabrėžė, kad Vyriausybė turėtų numatyti priemones, tarp jų – ir skatinamąsias, užtikrinančias darbuotojų mobilumą, palaikant viešąjį transportą, suteikiantį galimybes darbuotojams pasiekti nutolusias darbo vietas.
Pavyzdžiui, viena iš priemonių galėtų būti motyvacinė paskata, leidžianti „socialinio paketo“ suteikimą darbuotojams: pavežėjimo, transporto suteikimo, maitinimo, mokymo, gydymo, sveikatos draudimo ir pan. išlaidas įtraukti į sąnaudas.
Tokiu atveju įmonėms nereikėtų to daryti pelno sąskaita ar užskaityti kaip pajamų natūra.
„Taip pat siūlytume peržiūrėti ir praplėsti išmokų už specialistų įdarbinimą įmonėms gavimo galimybes. Pavyzdžiui, suteikti subsidijas, jei įsipareigojama gautas lėšas panaudoti darbo sąlygų gerinimui“, – komentavo rūmų generalinis sekretorius.
R. Varkulevičius pabrėžė, kad yra tikslinga skatinti gyvenamojo ploto plėtrą regionuose, nes tik taip galima sukurti sąlygas ilgesniam, ypač jaunų žmonių, įdarbinimui.
„Tam reikalingas visas politinių priemonių paketas, kuris apimtų sveikatos, sporto ir kitų visapusiškų gyvenimo sąlygų organizavimą. Lietuva nėra didelių atstumų šalis, tačiau būtiniausios sąlygos turi būti sukurtos netoli darbo vietų. Be to, tai svarbu ir regionų ateities plėtrai, o gal net demografiniam stabilumui“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot jo, verslo įmonės dažnai deklaruoja, kad trūksta darbuotojų regionuose, o šis trūkumas trukdo plėsti, modernizuoti gamybą ir investuoti į naujus verslo objektus.
„Darbuotojų skaičiaus ir poreikio reguliavimas, nepriklausomai nuo to, ar tai – gyventojai, atvykstantys iš kitų regionų ir miestų, ar ekonominiai emigrantai iš užsienio, kelia panašius reikalavimus sukurti tinkamas socialines sąlygas.
Daugeliu atvejų ne tik atlygio konkurencingumas, bet ir kiti gyvenimo kokybę užtikrinantys faktoriai yra itin svarbūs: būsto nuomos ar įperkamumo galimybė, prieinamumas prie sveikatos ar švietimo paslaugų vietoje (rajone, miestelyje). Taip pat svarbi ir galimybė socialinei veiklai ne darbo metu – renginiai, bendruomenės aktyvumas“, – dalijosi R. Varkulevičius.
Anot jo, investicijas ir verslo plėtrą lemia ne tik prieinamumas prie kapitalo, bet ir žmogiškųjų resursų buvimas: aukštos kompetencijos ir kitų darbuotojų, jų šeimos narių poreikių tenkinimas, sudarantis sąlygas ilgalaikiam įsikūrimui.
Verslas įsitikinęs: dabartinė tvarka – ydinga
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė mano, kad dabartinė neapmokestinamų kompensacijų darbuotojams tvarka yra ydinga.
„Darbdavys gali darbuotojui nupirkti viešojo transporto bilietą ir tokia nauda nebus apmokestinama, tačiau, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugų darbuotojui suteikimas vykimui į darbą jau būtų laikomas apmokestinama nauda.
Deja, dabar turime situaciją, kai forma eina prieš turinį – darbuotojai darbdavio lėšomis gali vykti į darbą, tik vieni gali tai daryti neapmokestinami, kiti yra apmokestinami“, – komentavo I. Rizgelė.
Ji pažymėjo, kad, žiūrint į problemą plačiau, būtų galima nustatyti fiksuotą dalį nuo įmonės darbo užmokesčio fondo, kuri galėtų būti neapmokestinamai skiriama darbuotojų naudoms, pavyzdžiui, apgyvendinimui, pavėžėjimui ar maitinimui.
„Tokia priemonė dalinai spręstų šį klausimą, mažintų administracinę naštą visiems. Žinoma, ši priemonė turėtų būti labai aiškiai apibrėžta ir turėti limitą, kad naudų darbuotojui suteikimas netaptų pagrindu mokestiniam piktnaudžiavimui“, – siūlė LVK generalinė direktorė.
Tai reiškia, kad verslams būtų suteikiama daugiau lankstumo skirti dalį savo pinigų darbuotojų gerovei, nepatiriant papildomos mokestinės naštos.
Ji pažymi, kad tokia priemonė tada turėtų kreipti dėmesį būtent į turinį, o ne formą.
„Pavyzdžiui, tokia priemonė padėtų suteikti darbuotojui laikiną apgyvendinimą tais atvejais, kai darbuotojų apgyvendinimas, tarkime, statybos projekto metu, gali būti pigesnis sprendimas, nei kasdienių darbuotojų kelionių į darbo vietą apmokėjimas“, – dalijosi I. Rizgelė.
Dalis naudų jau ir dabar nėra apmokestinamos
Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad dalis darbuotojų mobilumui aktualių naudų jau dabar yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Pavyzdžiui, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, gyventojo pajamomis nelaikoma gyventojų gauta nauda, jeigu neįmanoma nustatyti konkrečios gyventojo gautos individualios naudos vertės.
„Vadinasi, tokios naudos, kaip bendrai užsakomas maitinimas darbovietėje, darbuotojų pavėžėjimas įmonės transportu, neindividualizuotos įmonės rezervuotos parkavimo vietos, tarnybinio automobilio naudojimas vykstant į / iš darbo ir kt., jau dabar yra neapmokestinamos.
Be to, neapmokestinama ir nauda, gauta darbdaviui sumokėjus už viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos“, – pabrėžė ministerija.
Mažintų socialines garantijas ir biudžetus
Ministerija pridėjo, kad siūlymai plėsti galimybes teikti darbuotojams naudą jos neapmokestinant turėtų būti vertinami atsargiai, nes toks išplėtimas galėtų paskatinti dalį darbo užmokesčio keisti tokiomis naudomis.
„Tai iš vienos pusės mažintų darbuotojų socialines garantijas, iš kitos pusės – turėtų neigiamos įtakos valdžios sektoriaus – valstybės, savivaldybių, valstybės – socialinių fondų biudžetams (preliminarus biudžetų netekimų dėl idėjos įgyvendinimo įvertinimas šiame etape būtų negalimas dėl abstraktaus siūlymų turinio).
O valdžios sektoriaus biudžetų pajamų mažėjimas apribotų galimybes sparčiau didinti socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo, krašto apsaugos ir kitų viešojo sektoriaus sričių finansavimą“, – pastebėjo Finansų ministerija.
Ji pažymėjo, kad panašų siūlymą dėl darbuotojams teikiamų neapmokestinamų naudų sąrašo išplėtimo įgyvendinantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projektas yra registruotas Seime, o Vyriausybės paprašyta pateikti nuomonę dėl minėto projekto.
Atsižvelgiant į tai, Finansų ministerija rengia atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą, kuris bus teikiamas Vyriausybei artimiausiu metu.
