Pasak Lietuvoje viešinčio Europos Komisijos (EK) nario, planuojamame ES biudžete skiriamas išskirtinis dėmesys gynybai ir Bendrijos išorinių sienų apsaugai. Čia nemenkas vaidmuo atitenka ir Lietuvai, kuri ribojasi tiek su Rusija, tiek su Baltarusija.
„Siūlomame biudžete atsižvelgiame į konkrečius ES išorines sienas turinčių valstybių poreikius, ypač dėl dabartinės geopolitinės padėties. Komisija aiškiai pripažįsta Lietuvos svarbų vaidmenį saugant ES išorės sieną ir užtikrinant regiono saugumą. Pasiūlymu didinamas finansavimas sienų valdymui ir atsparumo priemonėms“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo P. Serafinas.
„Taip pat numatyta papildoma suma regionams, kurie turi pasienį su Baltarusija ir Rusija. Tokiu būdu atsižvelgiama į specifinius iššūkius tokiai šaliai, kaip Lietuva“, – tikino eurokomisaras.
Teigiama, jog biudžete atsižvelgta ir į nelegalios migracijos keliamus pavojus.
„Valstybės narės gaus iš anksto paskirtą 34 mlrd. eurų sumą migracijai ir sienų valdymui – tris kartus daugiau, nei šiuo metu skirta suma. Padvigubinsime Europos sienų ir pakrančių agentūros „Frontex“ bei Europolo finansavimą“, – teigė Europos Komisijos (EK) narys.
Jis taip pat akcentavo Ukrainą kaip svarbiausią ES strateginę partnerę ir priminė apie 2028–2034 jai žadamą paramą.
„Mes atidėjome 100 mlrd. eurų atskirai nuo daugiametės finansinės programos viršutinių ribų Ukrainai, kuri yra svarbiausia mūsų strateginė partnerė. Tai yra ilgalaikis įsipareigojimas šalies atsigavimui, atsparumui ir jos keliui į narystę. Ukraina yra ne tik mūsų partnerė, bet ir mūsų saugumo sistemos dalis – parama Ukrainai yra investicija į pačios Europos stabilumą“, – aiškino P. Serafinas.
Bus įkuriamas Konkurencingumo fondas, kuriame nuguls finansavimas gynybos pramonei
EK narys Seime taip pat aptarė planuojamą kurti Konkurencingumo fondą, kuriame planuojama sutelkti 410 mln. eurų. Šioje priemonėje taip pat ryškus akcentas skirtas gynybai.
„Fondas sutelktų ES investicijas į švarias, skaitmenines technologijas, biotechnologijas bei gynybą, kosmosą ir apsirūpinimą maistu – remdamas tokius projektus nuo idėjos iki pramoninio įgyvendinimo“, – teigė P. Sarafinas.
„Gynyba dabar yra Europos prioritetas, o tai aiškiai atsispindės skaičiuose. Konkurencingumo fondo gynybos ir kosmoso srities biudžetas sieks 131 mlrd. eurų – penkiskart daugiau nei dabar. Tai leis mums kartu investuoti į mokslą, gamybą ir inovacijas, kad būtų sukurta moderni Europos gynybos pramonė“, – tikino eurokomisaras.
2028–2034 m. ES biudžetas – ateities prioritetų ir politikos išraiška skaičiais
Anot jo, 2 trln. eurų biudžeto projektu yra sudėliojami ES prioritetai ir numatoma Bendrijos politika ateičiai.
„Šis ES biudžetas yra politika išreikšta skaičiais – nieko mažiau, nieko daugiau. Tai mūsų pasirinkimų ir prioritetų visuma, kuri apibrėžia tolimesnę mūsų Bendrijos kryptį. Visi suvokiame, kokiame pasaulyje gyvename. Tai pasaulis, kuriame Rusija reiškia agresiją prieš Ukrainą, prekybos įtampos ir technologiniai pokyčiai, kurie keičia mūsų pramonę bei visuomenę“, – dėstė P. Serafinas.
„Tokiame kontekste, mūsų siūlomas biudžetas siekia išlaikyti pusiausvyrą. Mes toliau remiame politikos kryptis, kurios jau pasiteisino, bet tuo pačiu reaguojame į naujus iššūkius“, – aiškino EK narys.
Jo teigimu, žemyno sanglauda ir žemės ūkis išlieka prioritetais.
„Siekiame išlaikyti Europos sanglaudos ir žemės ūkio politiką, kaip vienus iš pagrindinių ES biudžeto ramsčių – jų biudžetai išliks stabilūs. Naujus išteklius skirsime toms sritims, kur politinis poreikis yra didžiausias – gynybai, saugumui ir konkurencingumui“, – dėstė P. Serafinas.
P. Serafinas ketvirtadienį dar ketina susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Inga Ruginiene bei nacionalinio plėtros banko ILTE atstovais.
Kaip anksčiau skelbta, Europos Komisija (EK) liepos viduryje pristatė siūlymą iki dviejų trilijonų eurų padidinti ilgalaikį biudžetą, Europai susiduriant su sudėtingais iššūkiais – nuo užjūrio konkurencijos iki Rusijos agresijos prie jos sienų.
Po šio siūlymo turi prasidėti dvejus metus truksiančios įtemptos derybos su 27 ES valstybėmis narėmis ir įstatymų leidėjais Briuselyje.
P. Serafinas sakė, kad pagal Komisijos planus 300 mlrd. eurų bus skirta remti ūkininkams, kurie nerimauja dėl galimo jų pyrago dalies sumažinimo.
Konkurencingumo fondui, kuriame bus sutelktos ES investicijos į švarias technologijas, skaitmenines technologijas, biotechnologijas, gynybą, kosmosą ir maistą, bus skirta 451 mlrd. eurų, sakė jis Europos Parlamente.
EK taip pat pasiūlė įsteigti iki 100 mlrd. eurų fondą karo nuniokotai Ukrainai paremti, o Europai siekiant persiginkluoti, gynybai ir kosmosui skirtos sumos padidės penkis kartus – iki 131 mlrd. eurų.
Panašiai sumos, skirtos kariniam mobilumui iš atskiro fondo, skirto investicijoms į infrastruktūrą, išaugs 10 kartų, teigė EK narys.
Dabar dar galiojantis 2021–2027 m. ES biudžetas siekia apie 1,2 trln. eurų.
