Taip mano Seimo narė Orinta Leiputė, antradienį registravusi atitinkamas įstatymo pataisas.
Nemažai vaikų skursta
Remiantis oficialia statistika, pataisų aiškinamajame rašte pastebima, kad pernai daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų gyveno absoliučiame skurde.
Esą tai reiškia, kad šeima (du suaugę ir du vaikai) per mėnesį dalinasi apie 743 eurais pajamų.
Be to, vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2023 m. sudarė 17 proc.
„Valstybė turėtų daugiau dėti pastangų prisidedant prie skurdo rizikos mažinimo, o ypač atliepiant vaikų poreikių užtikrinimą nepilnose (išsituokusiose) šeimose. Daugiau kaip pusė išsituokusių porų turi vaikų iki 18 metų“, – nurodo Seimo narė.
Politikė priminė, kad dažniausiai skiriantis yra priteisiami (vienam iš tėvų) alimentai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga į rankas.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga į rankas yra apie 709 eurus, o tai sudarytų po 354,5 euro iš kiekvieno tėvo.
„Tačiau vaikų iki 18 metų amžiaus likusių su vienu iš tėvų poreikių užtikrinimas tampa sudėtingu, jei yra nemokami priteisti alimentai. Tokiu atveju vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (vaikai) turi galimybę kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą (jei iki tol buvo atlikti visi procedūriniai procesai: kreiptasi į antstolius ir t.t.).
Vadovaujantis Vaiko išlaikymo išmokų įstatymu vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. tai sudaro 99 eurus per mėnesį“, – nurodo O. Leiputė.
Išmokas siūlo didinti beveik dvigubai
Anot parlamentarės, tokia suma nesiekia teismo rekomenduojamų sumų ir neužtikrina pakankamų pajamų vaikui. Taigi, ji siūlo šią sumą didinti iki 3,2 bazinės socialinės išmokos dydžio.
„Tai sudarytų 176 eurus per mėnesį, manau, kad tai būtų ženklesnis valstybės prisidėjimas prie vaikų skurdo mažinimo bei jo poreikių užtikrinimo. Galimai tai paskatintų ir pačius tėvus nesislapstyti nuo priteistų alimentų mokėjimo ir taip nelikti skolingam valstybei“, – aiškinamajame rašte svarsto politikė.
Paprastai kalbant, jeigu skyrybų atveju vienas iš tėvų nemoka vaikui teismo nustatytų alimentų, už tą vaiką mokamos išlaikymo išlaidos iš valstybės biudžeto. Tačiau „Sodra“ bet kada gali nuskaičiuoti išmokėtą sumą iš alimentų nemokančio tėvo ar motinos sąskaitos.
Seimo narė skaičiuoja, kad pataisoms įgyvendinti kasmet reikėtų po 3,34 mln. eurų per mėnesį. Per metus tai būtų daugiau kaip 40 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Skaičiuojama, kad šiuo metu vaiko išlaikymo išmokos mokamos apie 19 tūkst. vaikų.
Kad O. Leiputės pataisos būtų svarstomos, jas turėtų būti įtrauktos į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Vaikais reikia rūpintis, bet tai neturi būti iškelta aukščiau visko - mažiau uždirbančių, pencininkų, žmonių su negalia.
Ir visi pamirša motinas, nes dabar jei motina išsiskyrusi, ar prisidariusi vaikų su betkuom, tai už vaikus turi mokėti tėvas ir valstybė. Nors daugeliu atveju ir tėvas augintų ar augintų pusę laiko, bet motina nori auginti pati ir dar gauti daug alimentų (patogu)...
Mano nuomone, motina/tėvas gaudami alimentus, ar valstybės pašalpa turėtų teikti ataskaitas (ar bent turėti ir pateikti kai valstybė, alimentų mokėtojas prašo) apie išleidžiamus vaikui pinigus įskaitant: alimentus/valstybės paramą, ir kiek pati prisideda savais pinigais. Tada gal susimastymas ateitų ir matytųsi reali situacija.
