Tėvai dalijosi, kad vaikų kišenpinigiams skiria įvairias sumas. Socialiniame tinkle kilo netgi diskusija, kiek vaikams reikėtų duoti kišenpinigių ir ar jų gali būti per daug, kas sugadintų vaiką.
Pinigais lepina močiutės
„Mano sūnus šiemet pradėjo eiti į antrą klasę, smulkioms išlaidoms kiekvieną savaite duodu po 10 eurų. Už pietus mokykloje sumoku atskirai. Tačiau vaikui pinigų nuolat duoda močiutės ir krikšto tėvai. Per gimtadienius jie dovanoja gana dideles sumas apie 50 eurų. O kiekviena kartą susitikę jam duoda apie 10 eurų. Anot močiučių, šie pinigai yra skirti saldainiams.
Su sūnumi kalbamės, bandau aiškinti, kad visų pinigų jis neišleistų saldumynams, bet taupytų didesniems pirkiniams. Kaip manote, galbūt papildomai kišenpinigių jam ir nebereikėtų duoti arba paprašyti giminaičių, kad jo pinigais nebelepintų“, – teiravosi viena mama.
Kita mama pažymėjo, kad pirmiausia reikia su vaiku pasikalbėti apie pinigus. Juk vaikai nori lygiuotis į klasiokus, tačiau jiems reikia paaiškinti, kad ne visos jų užgaidos bus išpildytos.
„Mano mergaitei 12 metų, ji kiekvieną savaitę gauna po 20 eurų. Už pietus mokykloje taip pat sumoku atskirai. Kiekvieną sezoną perku ir reikalingus drabužius. O smulkmenoms ir užgaidoms ji taupo pati“, – rašė kita mama.
Anot jos, močiutės taip pat anūkę lepina pinigais. Tačiau juos ji deda į atskirą taupyklę ir šiuo metu taupo naujam telefonui.
Dar viena mama komentavo, kad jos 13 metų sūnus naudojasi banko kortele, į kurią ji mėnesio pradžioje perveda 100 eurų.
„Taip vaikas mokosi planuoti savo išlaidas, o jeigu visus pinigus išleidžia iš karto, jis turi laukti kito mėnesio, kol vėl gaus kišenpinigių.
Be to, labai patogu, kai vaikas naudojasi banko kortele, turiu prisijungimus prie jos ir galiu stebėti, kur ir kiek pinigų jis išleidžia“, – rašė mama.
Kišenpinigių suma priklauso nuo amžiaus
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės skaičiavimu, neseniai atlikta apklausa parodė, kad reguliariai (bent kartą per savaitę) kišenpinigius Lietuvoje gauna 7–19 metų vaikai.
„Skiriama kišenpinigių suma didėja kartu su vaiko amžiumi: jauniausi vaikai (5–6 m.) įprastai per mėnesį gauna iki 10 eurų, o didesnę nei 30 eurų kišenpinigių sumą – vyresnieji. Kišenpinigius grynaisiais dažniau gauna vaikai iki 15 metų. Vyresnius nei 15 metų dažniau kišenpinigiai pasiekia pavedimu į banko sąskaitą.
Akivaizdu, kad kišenpinigiai labai susiję su mokymusi mokykloje, tad išėjimas į pirmą klasę ir būtų ta data, kuomet vaikas jau turėtų mokėti susiskaičiuoti pinigus ir gebėti su jais saugiai elgtis“, – komentavo finansų specialistė.
Kodėl reikėtų duoti kišenpinigių?
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė remdamasi neseniai atliktos apklausos duomenimis, sakė, kad kišenpinigių kas mėnesį vaikams neskiria tik 1 iš 10 apklaustųjų. Reguliariai atžaloms pinigų duoda 48 proc., o 39 proc. respondentų lėšų skiria kartais.
„Reguliariai vaikams skirti kišenpinigių yra labai svarbu. Kiekvienas pirmadienis galėtų būti diena, kai vaiko savaitės biudžetą papildo naujas įnašas. Kartu tai ir proga plėsti ir stiprinti vaikų finansinį raštingumą.
Asmeninis savaitės ar mėnesio biudžetas ugdo jauno žmogaus savarankiškumą. Susitarimu grįsta piniginė laisvė padeda patenkinti autonomijos poreikį, asmenybės raidai ypač svarbiu paauglystės laikotarpiu“, – komentavo banko specialistė.
Pasak jos, finansiškai raštingas moksleivis turėtų gebėti atskirti būtinąsias savo poreikių išlaidas, pavyzdžiui, už pietus mokykloje ar transportą.
„Kita išlaidų dalis turėtų būti priskirta prie norų eilutės – šiuos pinigus vaikas galėtų leisti pramogoms, laisvalaikiui. Galiausiai, likusi biudžeto dalis yra taupyti ar net investavimui skirti pinigai. Jie turėtų kauptis brangesniam pirkiniui. Ši paprasta trijų elementų biudžeto skirstymo sistema padės vaikui įsisąmoninti, kad pinigai gali būti išleisti ne tik maloniems dalykams“, – patarė S. Strockytė-Varnė.
Ką rinktis – grynuosius ar banko kortelę?
Pasak J. Cvilikienės, pereiti nuo grynųjų prie elektroninių pinigų reikėtų stebint vaiko brandą, jo gebėjimus.
„Kurį laiką galima naudoti abu būdus. Tačiau reikia suprasti, kad vaikai ateityje vis rečiau ar išvis nebenaudos grynųjų, tad mokyti juos saugiai, išmintingai elgtis elektroninių atsiskaitymų pasaulyje yra mūsų pareiga.
Žinoma banko kortelė vaikų rankose turi ir pliusų, ir minusų. Jaunesniame amžiuje gali būti sudėtinga valdyti elektroninius pinigus ir dėl įgūdžių stokos, pavyzdžiui, nežinant kaip galima pasitikrinti sąskaitos likutį ar pamiršus pin kodą, tačiau grynus pinigus gerokai lengviau pamesti, jais atsiskaityti trumpų pertraukų metu užima daugiau laiko ir t.t. “ – vardijo finansų specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tėvams irgi patogiau papildyti sąskaitą elektroniniu būdu, aptarti su vaiku išlaidų grupes.
„Tad turint galvoje tendencijas, kuomet vis didesnė mūsų gyvenimo dalis keliasi į elektroninę erdvę, manau ugdyti vaikų finansinį raštingumą šioje srityje – būtina“, – tikino J. Cvilikienė.
Vis daugiau vaikų naudojasi banko kortelėmis
S. Strockytė-Varnė sakė, kad SEB banke debeto mokėjimo kortelę galima užsakyti vaikams nuo 7 metų.
„Vaikui kortelė išduodama nemokamai, bankas taip pat visiems vaikams suteikia nemokamą planą „Moksleivis“ ir netaiko kortelės aptarnavimo mokesčių.
Turėdamas savo asmeninę sąskaitą ir su ja susietą mokėjimo kortelę, vaikas nuo 7 metų gali naudotis ir interneto banku bei mobiliąja programėle. Tiesa, vaikams iki 14 metų amžiaus funkcijos yra apribotos – interneto banke arba mobiliojoje programėlėje jie gali tikrinti likutį, matyti kortele atliktas operacijas“, – komentavo finansų specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad banko paslaugomis ima naudotis vis jaunesni klientai.
„Jei prieš kelis metus savo pirmąją sąskaitą banke dažniausiai atsidarydavo 14–16 metų jaunuoliai, pradėdami dirbti sezoninius darbus, dabar šis amžius sparčiai jaunėja. Dažnai tėvai nusprendžia užsakyti mokėjimo kortelę vaikui pradėjus eiti į mokyklą“, – sakė ji.
Anot S. Strockytės-Varnės, kortelė yra gera praktinė priemonė, padedanti vaikus mokyti finansinio raštingumo.
„Ši priemonė padeda tėvams sudaryti sąlygas vaikams patiems savarankiškai tvarkyti turimas lėšas ir stebėti, kaip vaikui sekasi tą daryti. Tarkime, tėvai leis patiems vaikams nuspręsti, kokią dalį sąskaitoje esančių lėšų išleisti kasdienėms reikmėms, o kokią – taupyti.
Vėliau, kartu peržvelgę operacijų išrašą, galės paanalizuoti, kaip pavyko susitarimo laikytis. Reguliarus tėvų stebėjimas, kaip vaikas elgiasi su pinigais savo sąskaitoje, ir kartu nuoseklus mokymas, kaip geriau tai daryti ugdys vaikų finansinį raštingumą ir padės geriau paruošti juos savarankiškam gyvenimui“, – komentavo banko specialistė.
