Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų iš aptarnavimo srityje dirbančių užsieniečių reikalauti bazinių lietuvių kalbos įgūdžių, o aukštesnio lygio kalbos mokėjimo – gyvenant šalyje ilgiau nei dvejus metus.
Toks nutarimo projektas, kuriuo siekiama pakeisti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašą, registruotas šios savaitės pradžioje.
Kaip BNS nurodė ministerija, nutarimo projektu siūloma įvesti ketvirtą bazinę valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kuri atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį.
Šiuo lygiu siūloma įpareigoti kalbėti aptarnavimo srityje dirbančius užsieniečius dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Praėjus dvejiems metams norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.
Šiuo metu galiojančiame apraše įtvirtintos trys valstybinės kalbos kategorijos, atitinkančios lietuvių kalbos mokėjimo A2, B1 ir B2 lygius, nuo aukštesnės pradedančiųjų pakopos iki sudėtingų tekstų supratimo ir laisvo susikalbėjimo.
Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas būtų taikomas užsieniečiams, kurie dirba paslaugų, gamybos, prekybos, transporto ir kitose srityse, kai darbo reikalais jie turi bendrauti su asmenimis, pildyti tipinių dokumentų formas.
Pirmosios kategorijos arba A2 lygio kalbos mokėjimo jau dabar reikalaujama iš minėtų sferų darbuotojų. Nutarimo projektu siūloma tokio lygio iš užsieniečių reikalauti praėjus dvejiems metams nuo jų registravimosi Lietuvoje.
Užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą lietuviškai turėtų tiek prekes, paslaugas teikiantys fiziniai, tiek juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai, išskyrus Lietuvoje prekiaujančiuosius laikinai ir kai kuriais atvejais – valstybines aukštąsias mokyklas.
Pasak ŠMSM, nutarimo projektas yra derinimo stadijoje, pastabų jam laukiama iki rugsėjo 29-osios. Jeigu Vyriausybė priimtų nutarimą, nauji reikalavimai įsigaliotų nuo 2026 metų sausio 1-osios.
Tačiau ministerija negalėjo nurodyti, kokį skaičių žmonių pakeitimai paliestų, tai yra kiek dirbančių užsieniečių nuo kitų metų privalėtų įgyti reikalaujamas lietuvių kalbos žinias.
„Tokių skaičiavimų, kiek užsieniečių tektų laikyti patikrinimus, dar neturime – tikimės, kad juos turėsime artėjant sausiui, kai įsigaliotų pataisos“, – nurodė ŠMSM.
Kaip rašė BNS, reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai pernai spalį Valstybinės kalbos įstatymo pataisomis nustatė Seimas.
Jos turi įsigalioti nuo 2026-ųjų, tačiau švietimo viceministras gegužę įstatymo vykdymą paprašė atidėti dar metams, nes nebuvo numatyti papildomi 100–200 tūkst. eurų, reikalingi egzaminavimui.
Tuomet Rolandas Zuoza iškėlė idėją Vyriausybės nutarimu nustatyti, kad aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai turėtų pasiekti ne A2, o žemesnį A1 kalbos mokėjimo lygį.
Dalis aukštųjų mokyklų atstovų tokio siūlymo nepalaikė, universitetai ir kalbininkai siūlė savo pagalbą mokant užsieniečius lietuvių kalbos – tam valstybei esą tik reikėtų pripažinti jų išduodamus pažymėjimus.
Šiuo metu teisę egzaminuoti užsieniečius turi vienintelė akredituota institucija – Nacionalinė švietimo agentūra.
Užimtumo tarnybos duomenimis, finansuojamus lietuvių kalbos kursus pernai pradėjo lankyti 3,4 tūkst. žmonių, iš jų 84 proc. buvo ukrainiečiai. Užpernai kursus pradėjo 3,8 tūkst. žmonių, o ukrainiečiai sudarė 79 procentus.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje leidimą gyventi Lietuvoje turėjo beveik 218 tūkst. užsieniečių, per 77 tūkst. jų sudarė Ukrainos piliečiai.
Pastariesiems nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo nuo kitų metų nebūtų aktualus, nes jiems lietuviškai neprivalu mokėti pagal laikinąją apsaugą. Tokį statusą ukrainiečiams karo pabėgėliams Vyriausybė šią savaitę pratęsė iki 2027-ųjų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
