Vis tik Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tikino, kad negalime būti ramūs.
„Jeigu reikėtų įvertinti procentine išraiška, tikimybė, kad neteksime krovinių lygi 50 proc. Tačiau tikiuosi, kad Baltarusija gerai pagalvos prieš imdamasi konkrečių veiksmų. Tai nebūtų jai ekonomiškai naudinga.
Bet Lietuvos tranzito verslas turi galvoti apie alternatyvius maršrutus. Galima ir per Lenkiją ar Latviją gabenti krovinius“, – komentavo ministras.
Anot R. Sinkevičiaus, kol kas lietuviai dirbantys su baltarusių įmonėmis jaučiasi ramiai, nesklandumų dėl bendradarbiavimo neiškilo, tačiau reikia pripažinti, kad Baltarusijos lyderio pareiškimai verčia analizuoti situaciją.
„Skatinu reaguoti ir elgtis ramiai, kol kas tai tik žodiniai pareiškimai, neturintys realios grėsmės.
Be to, uoste, vienoje įmonėje apie 30 proc. akcijų priklauso baltarusiams. Tad mažindami Lietuvoje krovą jie irgi praras komercinę naudą. Jiems patiems tai nenaudinga“, – pastebėjo ministras.
Pasak R. Sinkevičiaus, baltarusiški kroviniai uoste sudaro 30 proc. krovos. Tad nuostolių uostas patirtų, tačiau ne tik jis, bet ir Lietuvos geležinkeliai.
Anot jo, Baltarusijos grasinimų nukreipti krovinius nuo Klaipėdos buvo ir anksčiau.
„Aš suprantu, kad čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti logika. Galima tranzituoti krovinius ir pervežti už nulinį tarifą, jeigu tai paremta politiniais sprendimais. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas, vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies, yra neilgalaikis, iškreipiantis konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.
Uosto vadovas Algis Latakas anksčiau šį mėnesį sakė, kad Baltarusija staiga nukreipti krovinių į kitus uostus negalėtų, nes tam būtinas techninis parengimas ir specializuoti terminalai, kokie yra Klaipėdoje.
Tačiau R. Sinkevičius sako, kad techniškai krovinius nukreipti į kitus uostus, pavyzdžiui, Rusijos, būtų galima pakankamai greitai.
„Man atrodo, kad tai ilgai neužtruktų. Tiek Rusijos, tiek Latvijos uostai turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Ir tų uostų skaičius yra nemažas. Taip kad perorientavimas ilgai netruktų, ypač kalbant apie Rusijos kryptį, kur nereikalingos muitinės procedūros, jos atkrenta“, – kalbėjo ministras.
„Žinoma, tai užtruktų, jei kroviniai būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių uostų“, – sakė jis.
Anot R. Sinkevičiaus, Baltarusijai pradėjus grasinti sankcijomis Lietuvai ir Lenkijai, kurios remia kaimyninės šalies opoziciją, solidarią poziciją privalo išreikšti ir Europos Sąjunga (ES).
Ministras sakė negavęs jokių oficialių perspėjimų iš Baltarusijos, o apie planus nukreipti krovinius nuo Klaipėdos uosto išgirdęs iš žiniasklaidos.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ penktadienį pranešė, kad A. Lukašenka paskelbė pasiruošimą atsakomosioms sankcijoms, nukreiptoms prieš Lietuvą ir Lenkiją.
„Dabar mes jiems parodysime, kas yra sankcijos“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusija ketina atsisakyti savo produktų eksportui naudoti Lietuvos jūrų uostą.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Baltarusijos kroviniai pernai sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos – jų perkrauta 15,5 mln. tonų.
