„O už ką kompensuoti reikėtų? (...) Nes, man atrodo, faktas yra tas, kad greičiausiai nelabai čia buvo vartojama pastaruoju metu. Nes, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos žemės ūkyje pagrinde naudojamos grūdų džiovinimui. Kada grūdus džioviname? Po rugiapjūtės, vasarą. Tai dabar nėra realiai to vartojimo, nebuvo jo. Reikia įrodyti, kad realiai buvo tas didelis vartojimas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Gentvilas.
„Nežinau, kas čia taip suvartojo per tuos du mėnesius, kad reikėtų kompensuoti (...) Nematau pagrįstumo jokiam kompensavimui“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, SND akcizo mažinimas skatintų investuoti į neperspektyvaus taršaus kuro naudojimą.
„Aš tikrai nesu entuziastas, projektas buvo svarstomas nuo 2021 metų, jo turinys buvo nekeistas nuo 2021 metų, mes turime karą, mes turime rusišką importą, akcizai (nuo sausio padidinti akcizai – BNS) buvo stabdanti rusišką importą priemonė ir šitas savęs plakimas yra ne vietoje (...) O pats principas akcizų yra, kad nebūtų paskatos investuoti“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Ministras sako, kad 304 eurų akcizas nustatytas prieš dešimtmetį, tiesiog viena jo vartotojų grupė naudojosi lengvata, kuri dabar panaikinta.
„Mes suskystintų naftos dujų akcizą, tai yra 304 (eurus - BNS) turime jau gerus dešimt metų, bet vienas sektorius buvo su lengvata, su išimtimi, tai mes panaikinome išimtį. Apie 75 procentai suskystintų naftos dujų vartojimo yra su pilnu akcizu ir mes panaikinome lengvatą likusiam ketvirtadaliui“, – teigė S. Gentvilas.
„Šiaip suskystintos naftos dujos yra didelis burbulas, nes iš esmės suskystintos naftos dujos jau yra su pilnu akcizu, jeigu jūs nuvažiuosite į degalinę, tai degalinėje pilatės su pilnu akcizu. Tas beakcizis buvo tik buitiniams (vartotojams – BNS) maisto ruošimui ir pramonei, kuri, akivaizdu, naudojosi buitine lengvata“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, Lietuva ir taip atsilieka nuo įsipareigojimo Europos Sąjungai klimato kaitos klausimais, todėl reikia diskusijos apie tai, kaip žemės ūkis galėtų mažinti išmetamo anglies dioksido (CO2) emisijas.
„Man labiau norėtųsi diskusijos apie tai, kaip žemės ūkio sektorius planuoja savo emisijas susitvarkyti“, – sakė S. Gentvilas.
Seimui pirmadienį teikiamos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis Vyriausybė siūlo SND akcizą, taikomą namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui, sumažinti nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sakė, kad nuo šių metų itin padidintą SND akcizą būtų galima kompensuoti 2025-aisiais pusei metų atidedant išmetamo anglies dioksido (CO2) dedamąją – ji įsigaliotų ne kitų metų sausio 1-ąją, o liepos 1-ąją. CO2 dedamoji yra apie 36 eurai už toną.
Tuo metu, anot S. Gentvilo, siūlymai ūkininkams plačiau, ne tik traktoriams, naudoti žymėtą dyzeliną yra logiški.
„Reikia žiūrėti į logistinę logiką. Iš tikrųjų jeigu renkamasi taršesnės priemonės tam, kad transportuotų arba jos sudegina daugiau kuro, tai mes nenorime, kad traktoriais būtų gabenami grūdai per kelius, nes tai darydavo sunkvežimiai. Tai yra logikos, kad žemės ūkis išlaikytų platesnę žymėto kuro lengvatą“, – sakė S. Gentvilas.
Nuo šių metų įsigaliojusi Akcizų įstatymo pataisa apribojo ūkininkų galimybes naudotis lengvata už degalus – jie gali būti pilami tik į traktorių bakus. Žemdirbių atstovai prašo tvarką tikslinti ir leisti lengvatą taikyti ir degalams, kurie skirti universaliems krautuvams, kitam transportui ir technikai.
Dabar siūloma, kad žemės ūkio produktų gamybai naudojamai technikai skirtiems gazoliams būtų taikomas 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas.