Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.
„Aiškesnių duomenų kol kas stinga, stebėsena rodo, kad NT plėtra galėtų sulėtėti, ypač iš rinkos atsitraukiant pirkėjams, kurie perka ar pirko butą kaip investiciją, na, o būsto kainoms įtaką gali daryti augantys kaštai, medžiagų trūkumas, kurie gali prisidėti prie naujų būstų pasiūlos ribotumo“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė LB vadovas.
Banko duomenys rodo, kad naujų būsto paskolų apimtys 2021 metais šalyje buvo 40 proc. didesnės nei 2020-aisiais, o per pirmus du šių metų mėnesius – penktadaliu didesnės nei prieš metus. Skolinimo sąlygos buvo palankios, dėl išaugusios konkurencijos vidutinė metinė palūkanų norma pernai sumažėjo nuo 2,4 iki 2,1 procento.
Siekiant stabdyti būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą, LB nuo vasario 1 dienos iki 30 proc. padidino minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms ir didinant anksčiau paimtų būsto paskolų sumą.
„Svarbu nepamirši tikslo, kodėl tai padaryta. Mes aiškiai matome didėjantį arba tuo metu ypač didėjantį skolinimą antram būstui. Antra paskola, ką rodo mūsų atlikti tyrimai, reiškia didesnį rizikos profilį. Mes bandome sumažinti tokių besiskolinančiųjų riziką vidutine prasme ir matome tokios priemonės poreikį. Be to, tai papildomai skatina ir paties būsto brangimą ir paties kreditavimo brangimą“, – antradienį sakė G. Šimkus.
