Vilniaus Verkių mikrorajono gyventoja Erika (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad jau gavo spalio mėnesio sąskaitą už šildymą ir karštą vandenį.
„Suma mane šokiravo – šiek tiek daugiau nei 90 eurų už 50 kvadratinių metrų metrų ploto butą. Esame 4 asmenų šeima, turime du mažus vaikus. Tačiau ši suma vis tiek atrodo per didelė. Ir dar šaltesniais mėnesiais ji bus turbūt dar didesnė“, – skundėsi Erika.
Bijo, kad žiemą sąskaitą viršys ir 200 eurų
Kita portalo tv3.lt skaitytoja Ernesta pasakojo, kad šiuo metu gyvena sename bute, tačiau turi nusipirkusi naujos statybos, kurį dar remontuoja. Ji lapkričio 10 d. jau gavo dvi sąskaitas iš Vilniaus šilumos tinklų.
„Nespėjome prieš šildymo sezoną persikraustyti, tad už spalį ir gavau dvi šildymo sąskaitas. Naujame bute turiu mokėti 6,66 euro, o sename – 74,8 euro. Skirtumas didžiulis. Beje, naujos statybos butas netgi šiek tiek didesnis, jo plotas siekia daugiau nei 60 kvadratinių metrų ploto. Gerai, kad jau netrukus kelsiuosi į naują butą, kitaip neišsimokėčiau sąskaitų už šildymą, kurios tikėtina, vis augs.
Pernai spalio ir šalčiausio mėnesio sąskaitos skyrėsi tris kartus. Tad suskaičiavau, kokią šiemet gaučiau sąskaitą šalčiausią mėnesį. 75 eurus padauginus iš trijų jau išeitų 225 eurai“, – skaičiavo moteris.
Anot jos, tokia suma už šildymą būtų per didelė.
„Juk dar reikia mokėti ir už kitas komunalines paslaugas, o jeigu ir jos tiek daug brangs? Jau ne tik pensininkai prašys kompensacijų už šildymą, bet ir dirbantys žmonės“, – sakė Ernesta.
Prognozuoja, kad sąskaitos dar augs
Vilniaus šilumos tinklų klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas pastebėjo, kad gyventojai lygina šiemet gautas spalio mėnesio sąskaitas su pernykštėmis.
„To daryti nereikėtų, nes pernai šildymo sezonas prasidėjo viena savaite anksčiau. Šiemet šildymo sezonas prasidėjo spalio 7 d., o pernai jis prasidėjo spalio 15 d. Pernai ir vidutinė spalio mėnesio oro temperatūra buvo aukštesnė nei šiemet. Tai ir lėmė, kad gyventojai gavo didesnes sąskaitas už šildymą.
Mes šilumos pagaminame tiek, kiek reikalauja miestas, t. y. konkretūs namai. Jeigu daugiabutis yra senos statybos ir kiauras, jis sunaudos daugiau šilumos. Tačiau ta šiluma pateks ne tik į gyventojų namus, bet dalis jos bus ir išmesta į lauką“, – pasakojo Vilniaus šilumos tinklų specialistas.
Anot jo, labai gaila, kad vis dar daug gyventojų priešinasi daugiabučių renovacijai.
„Visi prisimename daugiabutį Lazdynuose, kur nukrito balkonas. Dabar buvo svarstoma apie šio namo renovaciją, tačiau gyventojai jos atsisakė. Juk tai susiję ne tik su šiluma ar jos mažesnėmis sąskaitomis, bet ir pačių gyventojų saugumu“, – teigė L. Jakubauskas.
Todėl anot jo, šildymo kainos sename, renovuotame ir naujame daugiabutyje skiriasi kelis kartus.
„Pavyzdžiui, sename daugiabutyje esantis 3 kambarių butas Pašilaičiuose spalį suvartojo 0,73 MWh, renovuotame daugiabutyje – 0,43 MWh, o naujos statybos – 0,25 MWh. Atitinkamai skiriasi ir šių daugiabučių šildymo sąskaitos. Šis senos statybos buto savininkas pernai gavo 16 eurų sąskaitą, o šiemet 43 eurų sąskaitą.
Sąskaita susideda iš šilumos suvartojimo kiekio ir kuro kainos. Šilumos gamybai naudojame biokurą ir dujas. Šiandien biokuro kaina pabrango du kartus, o dujų kaina brango net penkis kartus. Spalį pavyko subalansuoti gamybą ir 80 proc. šilumos pagaminti iš biokuro“, – komentavo L. Jakubauskas.
Pasak jo, sinoptikai prognozuoja, kad šiemet žiemą bus šalta, todėl sausio ir vasario sąskaitos už šildymą gali stipriai išaugti.
„Sunku prognozuoti, kokio dydžio bus sąskaitos, tačiau trijų kambarių buto senos statybos gyventojai tikrai gali sulaukti sąskaitos siekiančios ir 120 eurų“, – teigė L. Jakubauskas.
Teikia prašymus gauti kompensacijoms
Vilniaus savivaldybė skaičiavo, kad gyventojai prašymus šildymo kompensacijoms gauti pradėjo teikti jau nuo rugsėjo 1 d.
„Nuo rugsėjo iki spalio vidurio jau sulaukėme 8647 prašymų. Pernai kompensacijas gavo 16,9 tūkst. Vilniaus m. gyventojų, o 2019 m. – 20,1 tūkst. žmonių.
Sąlygos kompensacijoms gauti nustato įstatymas. O kreiptis dėl jų gali visi nepasiturintys gyventojai nepriklausomai nuo šildymo būdo. Jų būstas gali būti šildomas centriniu šildymu, malkomis, dujomis ir kt. Dėl kompensacijos šildymui gali kreiptis gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys gyventojai, jeigu nuomos sutartis yra registruota viešajame registre“, – pažymėjo Vilniaus savivaldybė.
Savivaldybės teigimu, kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m;
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingąjį būsto plotą.
Kur ir kaip pateikti prašymą?
Savivaldybė atkreipė dėmesį, kad kompensacijas gali gauti ir tie gyventojai, kurie yra įsiskolinę už šildymą ir vandenį.
„Tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
Dar vertinant, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo“, – pastebėjo savivaldybė.
Taip pat ji išvardijo dokumentus, kuriuos reikia pateikti norint gauti kompensacijas.
„Pirmiausia gyventojai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie pajamas gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio nustatoma teisė į kompensacijas, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti kompensacijas.
Kompensacijos gali būti grąžinamos už du praėjusius mėnesius – norint gauti kompensacijas nuo spalio mėnesio, prašymą galima teikti lapkritį bei gruodį. Prašymą būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti pateikti galima savo gyvenamosios vietos savivaldybei arba internetinėje svetainėje www.spis.lt“, – informavo savivaldybė.
Mažiausias sąskaitos gauna Kauno gyventojai
Visoje Lietuvoje spalio mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (3,95 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai (9,37 ct/kWh su PVM).
Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
