Vilnietis Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad ieškojo buto nuomai, jį rado, tačiau kilo konfliktas su buto nuomotoja, kuris baigėsi persekiojimu ir grasinimais.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad socialiniame tinklo „Facebook“ grupėje pamačiau išnuomojamą butą, jis iš karto man patiko, taip pat man tiko ir mikrorajonas. Vis tik po skelbimu buvo ir keletas neigiamų komentarų apie buto šeimininkę ir patį butą.
Tačiau nusprendžiau į juos nekreipti dėmesio ir pats butą apžiūrėti. Viskas man tiko, tačiau likus kelioms dienoms iki mano įsikėlimo nuomininkė ėmė kelti kainą. Ji tikino, kad labai daug žmonių domisi šiuo butu, tačiau aš jai pasirodžiau geras nuomininkas, tad galiausiai mums pavyko susitarti dėl kainos“, – pasakojo vaikinas.
Toliau, anot jo, sutarties pasirašymo dieną moteris taip ir nepasirodė sutartoje vietoje.
„Buvome sutarę, kad susitiksime prie mano darbo, tačiau ji teigė, kad turėjo kontaktą su sergančiu COVID-19 žmogumi. Todėl negali pakeisti sutarties ir man pasiūlė pasirašyti tokią, kokia ji yra parengta dabar, t. y. panaudos sutartį.
Tačiau buto apžiūros metu ji nieko neminėjo apie panaudos sutartį. Be to, tokia sutartis man neduotų jokių garantijų, tikėtina, kad taip būtų slepiami mokesčiai. Tad atsisakiau tokią sutartį pasirašyti ir pats pasiūliau parengti įprastą nuomos sutartį. Tačiau ji nesutiko. Moteris sakė, kad visada pasirašinėja panaudos sutartis, o nuomininkai gyvena kiek nori, išsikrausto kada nori“, – pasakojo Tomas.
Jis nesutiko nuomotis buto, o vėliau internete rado ir daugiau moters nuomojamų būstų.
„Todėl šia istorija ir pasidalijau socialiniuose tinkluose, norėjau perspėti ir kitus žmones. Tačiau buto nuomotojai tai nepatiko. Ji bandė įvairiais būdais priversti mane ištrinti įrašus. Siūlė net 50 eurų už įrašo ištrynimą.
Tačiau toliau visa ši istorija pasidarė panaši į veiksmo filmą. Buto nuomotoja užsimaskavusi skarele ir akiniais nuo saulės ėmė slankioti aplink mano darbo langus. Išėjus iš darbo ir man rakinant duris ji užsiundė kažkokius vyrus, kurie bandė mane įbauginti. Išsigandau todėl pradėjau bėgti ir įšokau į pirmą pasitaikiusį taksi automobilį“, – pasakojo vaikinas.
Pasak jo, viskas tuo nesibaigė, moteris su tais vyrais ėmė vaikiną sekti ir gaudyti automobiliu.
„O taksi automobiliui sustojus ar prie raudono šviesoforo signalo, ar praleisti pėsčiąjį buto nuomotoja šoko ant kapoto ir ėmė ant manęs rėkti ir plūstis visais įmanomais necenzūriniais žodžiais. Taksi automobilis net negalėjo pajudėti iš vietos, galiausiai vyrai tą moterį patraukė nuo kapoto.
Svarsčiau apie šį įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadariau, nes neturiu laiko bylinėtis. Vietoje to nusprendžiau istorija pasidalyti viešojoje erdvėje. Tikiuosi, kad žmonės išgirdę mano istoriją gerai pagalvos, ar nuomotis butą iš tos moters“, – sakė Tomas.
Neigia, kad užpuolė nuomininką
Buto nuomotoja Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) neigė, kad sekė ir užpuolė Tomą.
„Konfliktas su vaikinu kilo, nes jam netiko mano siūloma pasirašyti nuomos sutartis. Siūliau pasirašyti įprastą neterminuotą buto nuomos sutartį. Tomui tai netiko, jis norėjo terminuotos sutarties. Pasakiau, kad tokios sutarties pasirašyti nesutinku. Be to, neturėjau ir galimybių jos pakeisti.
Mano visa šeima serga COVID-19. Aš izoliuojuosi, tad negalėjau susitikti su Tomu. Be to, neturėjau ir kompiuterio, tad sutarties pakeisti nebuvo galimybių. Pasiūliau jam ieškoti kito buto“, – pasakojo moteris.
Tačiau, anot jos, vaikinas ją apšmeižė socialiniuose tinkluose, taip pat reikalavo sumokėti 500 eurų už moralinę žalą.
„Jis pasidalijo įrašais socialiuose tinkluose, įkėlė vaizdo įrašą, tačiau jame užfiksuota kita moteris, ten ne aš. Tomas tvirtino, kad patyrė moralinę žalą, nes jau buvo susiruošęs kraustytis. Tačiau nuo kada daiktų susidėjimas į lagaminą siekia 500 eurų moralinę žalą?
Juk mums abiem netiko sutarties sąlygos, aš taip pat patyriau žalą. Ir jis man dabar kenkia tiek morališkai, tiek finansiškai. Kai kilo konfliktas su Tomu, kitą dieną nuvykau į nuomojamą butą ir pamačiau, kad langų žaliuzės iš lauko pusės – sugadintos. Įtariu, kad jis tai padarė. Be to, kai vaikinas mane apšmeižė, pablogėjo mano mamos sveikata, kuri sega COVID-19“, – skundėsi Kristina.
Atsirado ir daugiau nukentėjusių asmenų?
Socialinio tinklo „Facebook“ grupės Nepatiki asmenys administratorius Dainius Dainauskas sakė, kad po Tomo atsirado ir daugiau nukentėjusių nuo minimos nuomotojos. Anot jo, dar viena nukentėjusi taip pat pasidalijo savo istorija „Facebook“ grupėje.
„Kalbant apie buto nuomotoją, vyksta labai negražūs dalykai. Kitose socialinio tinklo grupėse trinami visi įrašai, kuriuose pasakojama apie ją. Visi šie dalykai leidžia spėlioti, kad moteris moka grupių administratoriams už šių įrašų ištrynimą, nes pats „Facebook“ neturi už ką jų ištrinti, įrašai nepažeidžia jokių taisyklių.
Na o mūsų grupė nepalaiko sukčių, tad įrašų tikrai neištrinsime“, – žadėjo grupės administratorius.
Išnuomojo užlietą butą
Agnė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) taip pat pasakojo savo istoriją apie tą pačią buto nuomotoją.
Anot jos, buto nuomos skelbimas Gėlių gatvėje iš karto patraukė akį, bet nerimą kėlė 280 eurų nuomos kaina.
„Tačiau susiekėme su buto savininke ir susitarėme susitikti. Ji vis atidėliojo susitikimą. Galų gale susitikom, tada nieko įtartino nepastebėjau. Net nenorėjo imti rankpinigių. Ji minėjo, kad rudenį, kai būna liūtys užpila vanduo butą, bet žadėjo, kad jeigu taip atsitiks, priims pagyventi savo name, kol butą sutvarkys. Tai šiek tiek neramino, bet buto mums reikėjo greitai, o ir vieta labai viliojo.
Tada kelioms dienoms išvykome iš Vilniaus ir gavome žinutę, kad butas užpiltas, tad reikės kelias dienas palaukti. Buto nuomotoja pasakojo, kad toliau reikalus tvarkys jos mama. Grįžome ir tiesiai iš stoties vykome į naują butą. Nėra, kur dingti, nes iš seno buto jau ir daiktai išvežti“, – pasakojo moteris.
Ji teigė, kad pasirašė sutartį ir ramiai bute gyveno mėnesį, kol vieną naktį iš klozeto pradėjo plūsti vanduo.
„Kai pasirašėm sutartį, mums buvo žadėta, kad per dvi savaites problema su buto užpylimu bus išspręsta, darbininkai pasamdyti ir t. t.. Deja, problema taip ir buvo užmiršta, kaip ir mes užsimiršome, kol įvyko nelaimė. Neneigiu, kažkiek gal ir mes patys kalti, kad per daug pasitikėjome.
Tačiau didžiausios problemos prasidėjo tada, kai susitikome atsiimti depozitą ir pinigus už buto išvalymą, nes samdžiau valymo įmonę. Paprašėme grąžinti bent jau dalį pinigų už paskutinį mėnesį, nes daiktai buvo sugadinti. Negana to, paslydusi ant šlapių plytelių, susilaužiau koją. Mėnuo nedarbingumo man irgi nuostolis“, – skundėsi Agnė.
Tačiau nuomotoja pasakė, kad reikia išmokti vaikščioti, be to ji ten 100 kartų yra paslydusi ir pati.
„Baisu prisiminti, kaip ėmė elgtis buto nuomotoja. Ji puolė mano vyrą, išspardė kėdes bare, kuriame mes susitikome, mums grasino“, – sakė moteris.
Įprastinė nuomos sutartis suteikia daugiau teisių
Advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ teisininkė ir advokatė Eglė Višinskienė, komentuodama nuomos ir panaudos sutarčių skirtumus, pažymėjo, kad pajamos, gaunamos iš gyvenamosios paskirties patalpų, pavyzdžiui, buto nuomos, yra apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Dar, anot jos, galima išsiimti verslo liudijimą tų konkrečių patalpų nuomai, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
„Tai reiškia, kad sudarius buto nuomos sutartį mokami mokesčiai. O panauda yra neatlygintina, tad sudarant panaudos sutartį formaliai patalpos suteikiamos naudotis nemokant už jas jokio mokesčio. Panaudos atveju patalpas naudojantis asmuo tampa ne nuomininku, bet panaudos gavėju. Toks asmuo neturi mokėti ir nuomos mokesčio. Jeigu nuomos mokestis yra mokamas, sudaroma nuomos sutartis“, – paaiškino advokatė.
Pasak E. Višinskienės, norint palyginti pagal panaudos sutartį ir nuomos sutartį suteikiamas teises patalpų naudotojui, reikėtų lyginti konkrečių sutarčių tekstą. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad ir neturint sutarčių pavyzdžių, teisės aktai numato kai kuriuos skirtumus.
„Priešingai nei panaudos atveju, įstatymai daugiau teisių suteikia nuomininkui, kuris sudarė nuomos sutartį. Pavyzdžiui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus keletą išimčių.
Tuo metu panaudos atveju buto savininkas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas jam pačiam. Taip pat panaudos atveju nuomininkui nesuteikiama pirmenybės teisė atnaujinti panaudos sutartį, jai pasibaigus. Nuomos atveju teisės aktai numato, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas“, – teigė advokatė
