Nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 600 eurų į rankas.
Bent jau teoriškai tokios sumos turėtų užtekti ne tik būsto išlaikymui, bet ir maistui, kitoms reikmėms. Tačiau vien kaina už įprasto buto daugiabutyje šildymą mūsų šalyje gali viršyti minimalią algą.
Tuo galėjo įsitikinti Panevėžio rajono Velžio miestelio gyventoja Miglė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Portalui tv3.lt ji pasakojo, kad už 2 kambarių buto šildymą gruodžio mėnesį ką tik sulaukė 615 eurų dydžio sąskaitos.
„Pernai sąskaitos irgi buvo didelės, bet niekad neteko vien tik už šildymą mokėti daugiau nei pusės tūkstančio eurų. Pernai šalčiausią mėnesį mokėjome daugiau nei 300 eurų. Per pusę pigiau.
Kaimynų sąskaitos irgi panašios, tačiau, ko gero, visi gauna kompensacijos, todėl didžioji sąskaitų gula ant valstybės. Kai gavau savo sąskaitą irgi užpildžiau prašymą kompensacijai gauti, tačiau neaišku ar ji bus patvirtinta, o jeigu bus, neaišku, kiek teks laukti“, – vylėsi moteris.
Ji tikino, neįsivaizduojanti, kaip tokią sumą reikia apmokėti negaunant jokių kompensacijų.
„Beje, mes su šeima gyvename dviejų kambarių bute. O ką kalbėti didesnių butų savininkams? Mūsų miestelyje yra mokykla, įdomu, kokias ji tūkstantines sąskaitas už šildymą gauna“, – svarstė Miglė.
Brango kuras, didėjo sąskaitos
Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas komentavo, kad dideles sąskaitas gyventojams lemia suvartotos šilumos kiekis ir kaina, kurią nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Mes patys kainų nenustatinėjame. Šilumos kaina didelė, nes brango kuras. Pas mus kuro struktūra yra mišri, naudojame dujas ir biokurą. Tačiau daugiausiai šildome dujomis, jų kaina didelė, todėl gyventojai ir gauna tokias sąskaitas.
Jeigu gyventojai nori mažiau mokėti, jie turi kreiptis į savivaldybę dėl šildymo kompensacijų. Kito būdo šiuo metu sumažinti sąskaitoms nėra. O ilgalaikėje perspektyvoje gyventojams reikėtų galvoti apie daugiabučių renovaciją. Tik taip pavyks ir ateityje sumažinti šildymo kainas“, – sakė įmonės vadovas.
Anot jo, šiuo metu beveik pusė bendrovės klientų gauna kompensacijas šildymui.
„Tačiau kiek teko girdėti, savivaldybėje tų prašymų yra gerokai daugiau, ji nespėjo jų peržiūrėti“, – teigė V. Virbalas.
Patvirtino trečdalį prašymų
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji socialinių išmokų specialistė Daiva Užinskienė sakė, kad per šildymo sezoną jau yra gauta apie 3500 prašymų šildymo kompensacijai gauti.
„Patvirtinta apie 1500 prašymų. Kompensuojamos sumos yra individualios, priklausančios nuo daugelio parametrų – oro temperatūros, būsto statybos metų, ploto, gaunamų pajamų“, – vardijo specialistė.
Prašymų peržiūra ir patvirtinimas stringa
Portalas tv3.lt primena, kad vos prasidėjus šildymo sezonui gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms gauti. Tai patvirtino ir specialistai. Ano jų, prašymų, kompensacijai gauti, skaičius šių metų šildymo sezoną yra rekordinis. Tačiau prašymai buvo patvirtinti tik daliai gyventojų, kiti vis dar laukia sprendimo ar jų prašymai buvo atmesti.
Pasak valdininkų, kartais gyventojai patys kalti, kad sprendimas dėl jų kompensacijos vėluoja – esą jie be reikalo teikia prašymus kelis kartus.
Vilniaus savivaldybė priminė, kad dėl itin išaugusių kuro kainų buvo sudarytos palankesnės įstatymo sąlygos gauti kompensacijas didesniam asmenų ratui.
„Nors kreiptis gali daugiau gyventojų, pačios kompensacijų skyrimo sąlygos yra griežtos, procesas ilgas ir sudėtingas. Vėlavimui nagrinėti prašymus įtakos turėjo ir SPIS sistemų neveikimas. Per spalio mėnesį SPIS iš viso neveikė daugiau nei 45 valandas.
Dažnai gyventojai prašymus pateikia daugiau nei vieną kartą, naudodamiesi skirtingais prašymo pateikimo būdais, pavyzdžiui, per SPIS, telefonu, autovedliu ir pan. Tai taip pat lėtina prašymų nagrinėjimo procesą, nes prieš pastebint prašymų besidubliavimą specialistai skiria dėmesį prašymui įvertinti“, – komentavo savivaldybė.
Ji teigė, kad prašymą prašoma papildyti tuomet, kai nėra pateikiami visi reikalingi duomenys ar dokumentai.
„Dažniausiai pasitaikanti klaida – gyventojas nepateikia visų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti. Taip pat dažnai nurodomas netinkamas šilumos tiekėjas, neteisingas kliento identifikacinis numeris šilumos tiekėjo sistemoje, teikiamas netinkamas gaunamų pajamų dokumentas (dažnais atvejais teikiamas atsiskaitymo lapelis, kuris yra darbdavio darbuotojui skirtas dokumentas), nenurodomi tame pačiame būste deklaruoti asmenys ir nepridedami jų prašymai“, – komentavo savivaldybė.
