Vis dėlto per metus dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Lietuvoje išaugo 8,7 proc. iki 150,3 tūkst. (pernai liepos 1 dieną – 138,3 tūkst.), o ES piliečių – 27 proc. iki 15,5 tūkst. (12,2 tūkst.).
Baltarusių per metus sumažėjo 2,7 proc. iki 47,2 tūkst., kirgizų – 5,3 proc. iki 5,4 tūkst., tuo metu ukrainiečių padaugėjo 8,4 proc. iki 49,1 tūkst., uzbekų – 32 proc. iki 9,9 tūkst., indų – 43,9 proc. iki 5,9 tūkst.
„Didesnį įdarbinimų augimą fiksuojame iš Pakistano – net 740 žmonių atvyko dirbti (89 proc. daugiau) ir Filipinų – 540 (244 proc.), ypač mūsų šalies didmiesčiuose“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Pasak jos, beveik du trečdaliai filipiniečių orientavosi į Klaipėdą ir jūrinę pramonę – dirbo statybininkais, suvirintojais, elektrikais, mėsininkais bei žuvų darinėtojais, o pakistaniečiai daugiausiai įsidarbino Vilniuje ir Šiauliuose sunkiasvorių transporto vairuotojais, virėjais, valytojais, betonuotojais.
Kaip ir ankstesniais metais, ne ES piliečių daugiausiai dirbo transporto ir saugojimo sektoriuje – 76,4 tūkst. (50,8 proc. visų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 27 tūkst. (17,9 proc.), apdirbamosios gamybos – 16,2 tūkst. (10,8 proc.) ir apgyvendinimo ir maitinimo – 6,8 tūkst. (4,6 proc.).
Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dirba žmonės iš 163 pasaulio šalių, iš jų 137 nepriklauso ES. Gausiausios trečiųjų šalių piliečių bendruomenės darbo rinkoje – ukrainiečiai (49 tūkst.), baltarusiai (47 tūkst.), uzbekai (9,9 tūkst.), tadžikai (6,6 tūkst.) ir indai (5,9 tūkst.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
