„Gal galite ko nors duoti pavalgyti?“ — paprašė švenčių rytą į duris paskambinęs kukliai, bet tvarkingai apsirengęs jaunuolis. Jis — ne pirmas ir ne paskutinis vis dažniau praveriantis svetimų žmonių duris. Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė prognozuoja: šie metai bus sunkesni visiems — duonos kąsnį dar labiau reikės taupyti ir duodantiems, ir prašantiems.
Prašo maisto, ne taurelės
Kol susirengusi į darbą paskubomis ruošiau davinį, už durų laukęs jaunuolis buvo besileidžiąs laiptais žemyn.
Pasivijau. Norėjau paklausti, kas nutiko, kad iš pažiūros gal dvidešimtmečiui, jau reikia prašyti pavalgyti? „Ačiū, ačiū“, — padėkojo, paėmė paketą ir nuėjo tylėdamas.
Į mano namus alkanas žmogus užėjo pirmą kartą. Šiaulietė Virginija pasakojo daug kartų duris praverianti alkaniems. Valgyti prašančiųjų padaugėja rudenį, žiemą.
„Per Kalėdas į duris paskambino gal dešimties metų vaikas: “Valgyti noriu“. Matėsi, kad aprengtas tvarkingais, bet labai plonais drabužėliais. Neklausinėjau nieko. Kaip paklausti vaiko, kodėl jis prašo valgyti?“, — sakė moteris.
Augindama sūnų šiaulietė Ugnė dažnai sulaukdavo alkanų užklydėlių. Kalbesni papasakoja apie savo gyvenimo vargus: gulėję ligoninėje, susikaupė komunalinės skolos; slaugo vyrą, jam reikia vaistų, maistui nebelieka ir panašiai.
„Viena pusamžė moteris sakė: “Man gėda prašyti. Gyvenu gretimame name, mane iš matymo pažįstate“, — pasakojo Ugnė.
„Išalkusius išduoda akys“
Taip sako labdara garsėjanti valgyklų tinklo Šiauliuose įkūrėja Bronelė Urbonavičienė. Ji neskaičiuoja, kiek žmonių yra pamaitinusi.
„Duodu, bet kitą kartą darosi pikta, taip įpranta, kad negaliu atmušti. Vienai romei pasakiau, kad negalima eiti kasdien, yra ir biedniau gyvenančių. Atėjusiems iš gatvės duodu barkščiukų, šniceliukų, kukuliukų, kompočiuką. Tokius biednus sportininkus vaikus daug mėnesių maitinau“, — prisiminė B. Urbonavičienė.
Apie labdarą ji kalba santūriai. Duoda, pati į varganus namus maisto nuneša. Vienoje iš jos valgyklų maitinami vaikai. Nors už juos pervedami labdaros pinigai, B. Urbonavičienė sakė, jog vaikams davinį ir paskanina, ir pagerina neskaičiuodama papildomų išlaidų.
„Pamatytumėte, kiek per šventes gavau padėkų, atvirukų. Verkti norisi. Man patinka didelis “ačiū“, o ne dideli pinigai. Kam iš tikrųjų reikia pagalbos, matau iš akių ir mano širdis pasako“, — kalbėjo B. Urbonavičienė.
Prieš šventes — sotesnis davinys
Šiaulių miesto Labdaros valgyklos vyresnioji virėja Irena Muižienė žino: kasdien karštu maistu pamaitinama iki pusantro šimto šiauliečių.
Karštas valgis verdamas darbo dienomis. Praėjusios šventės alkaną laikotarpį padidino iki trijų dienų. Bet į šventinių dienų sąrašą patenkančios darbo dienos kompensuotos.
Kūčių dieną nemokamais pietumis pamaitintas 51 šiaulietis, gaunantis maisto talonus ir apie šimtą, atėjusių iš gatvės.
Valgantiems už talonus, 4 litų prieššventinis davinys — daržovių sriuba, silkės filė su bulvėmis, duona, bandelė ir arbata, padidintas papildoma šprotų dėžute už 2,59 lito.
Konservų išsinešti gavo ir už 1,25 lito maitinami be talonų. Tik vietoj sriubos, jiems privirta spirgais pagardintos kruopų košės.
„Gersniais laikais kepdavome žuvį, duodavome kūčiukų“, — prisiminė I. Muižienė.
Gruodžio 31-osios pietūs buvo sotūs visiems: išvirta šviežių kopūstų sriubos, paruošti du karšti antrieji patiekalai — kotletas su bulvėmis ir virta vištiena. Valgantiems su talonais, pridėta po bandelę.
„Reikia, kad sočiau pavalgytų“, — sakė virėja.
Paklausti, kur valgys per šventes, vieni žmonės gūščiojo pečiais, kiti sakė eis pas gimines, dar kažkur prisiglaus.
„Eisiu per “tankus“ (konteinerius)“, — paaiškino vienas vyriškis.
Pinigų alkstantiems bus ir šiemet
Taip teigė Algimantas Beinoravičius, Socialinių paslaugų centro direktorius. Centro labdaros valgykloje maitinamiems šiauliečiams miesto Savivaldybė pernai skyrė 60 tūkstančių litų.
Už šiuos pinigus maitinami į Šiaulių socialinės paramos skyrių besikreipiantys vargingiau gyvenantys šiauliečiai — nemokami maisto talonai skiriami 50-iai žmonių.
„Ateinančių iš gatvės galime pamaitinti 80 žmonių, bet jų būna daugiau. Jiems maitinti po 1600 litų kas mėnesį skiria Labdaros paramos fondas. Fondas gelbsti ir drabužiais, avalyne, nes apie 50 žmonių gali centre ir nusiprausti, persirengti“, — skurdo statistiką papildė A. Beinoravičius.
Iš projektų lėšų Socialinės paramos skyrius išlaiko dešimties vaikų dienos užimtumo grupę, kurioje vaikai ir pamaitinami.
Šiauliečius vaikus remia ir Maltos ordinas. Pasak Kazimiero Ščeponavičiaus, ordino įgaliotinio Šiauliuose, jų dienos užimtumo grupę lankantiems 25 vaikams kas mėnesį skiriama po tūkstantį litų.
„Lietuvoje Maltos ordino pagalbos tarnyba kasdien pavalgydina sriuba, aplanko 500 nepasiturinčių, pasiligojusių žmonių. Kol kas Šiauliuose padedame vaikams, o ateityje ieškoma galimybių globoti ir vienišus senelius“, — sakė K. Ščeponavičius.
Kruopų paklausa didėja rekordiškai
Lietuvoje ketvirtą sezoną nepasiturinčiuosius Europos bendrija remia nemokamais maisto paketais. Šešis kartus per metus dalijamos įvairios kruopos, makaronai, miltai ir jų mišiniai, cukrus, konservai, sausi pusryčiai, kondensuotas pienas.
Pradžioje paketai nebuvo vertinami, maisto atsargos kaupėsi. Pernai paramos gavėjų skaičius išaugo rekordiškai. Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 2008-ųjų lapkritį dėl nemokamos maisto paramos kreipėsi 2706 šiauliečiai, tuo pačiu metu pernai — 12296.
Į Šiaulių rajono Socialinės paramos skyrių 2009 metų pradžioje kreipėsi 6150 rajono gyventojų, o metams baigiantis jų buvo 10750.
KOMENTARAS
„Pinigus skaičiuoti reikės dar kruoščiau“
Ar šiemet užteksime duonos kąsnių, klausėme Julitos Varanauskienės, SEB banko Šeimos finansų ekspertės.
— 2009-aisiais, netekusiems darbo ir tiems, kurių pajamos sumažėjo, buvo nelengviau, nei prašantiems maisto.
Šie metai bus dar sunkesni, duonai teks taupyti visiems. Mažėja socialinės pašalpos, išmokos. Nors skaičiuojama, kad jos mažėja 5— 10 procentų, pašalpų gavėjams tai bus skaudu, nes išmokos nėra didelės.
Brangsta elektra, vanduo, šildymas. Dar turi augti nedarbas, šiek tiek mažėti vidutinis darbo užmokestis ir didžiajai daliai žmonių teks ir toliau, o kai kam ir labiau, taupyti. Nors ne visi pokyčiai bus tokie drastiški, kaip pernai (2009 metais pajamos iš darbo užmokesčio vidutiniškai mažėjo 20 procentų, šiemet turėtų 6 procentai) tokių, kuriems teks taupyti duonai, šiemet gali būti daugiau, ypač metų viduryje.
Bet vis daugiau ženklų, kad situacija gerėja, tik šeimos tai pajus žymiai vėliau nei verslininkai, kurie šiandien džiaugiasi atsigaunančia apyvarta.
Didžiausia žala yra emocinė, žmones žeidžia neteisingumo jausmas: „Kodėl brangiau turiu mokėti už šilumą, elektrą, vandenį, kai man moka mažiau?“
Kad nebūtų taip skaudu, reikia atskirai pasižiūrėti į kiekvieną brangstančių paslaugų grupę. Pavyzdžiui, daugiau kaip 30 procentų brangstanti elektra atrodo labai daug. Procentus pavertus litais, paskaičiuota, jog 3— 4 asmenų šeimai elektra kas mėnesį brangs 20 litų. Taip, tai yra pinigai, bet yra būdų kaip taupyti elektrą, vandenį.
Centralizuotai tiekiamo šildymo nepataupysi ir neabejoju, kad šią žiemą bus laiku nesusimokančių mokesčių žmonių. Bet šildymas yra sezoninis, skolas galima padengti vasarą ir ruoštis kitai žiemai.
Kad neitume ištiesę rankos, reikės viską planuoti. Galbūt reikės kažko atsisakyti ir patirti nepatogumų, nuostolių, pavyzdžiui, parduoti automobilį, jei jo negalima išlaikyti.
Angelė Mockutė
