„Tą poziciją turi aiškiai valstybės institucijos pasakyti, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija, ar ne“, – BNS penktadienį sakė vienintelio tokius mokėjimus Lietuvoje dabar atliekančio banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Vytautas Sinius.
„Laukiama valstybės institucijų išaiškinimo, kaip valstybėje yra interpretuojamas tranzitas šiame kontekste. Tai yra tai, ko šiuo metu yra laukiama“, – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas.
Vis dėlto Šiaulių banko vadovas pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl apmokėjimų už tranzitą aptarnavimo, jo reikšmės valstybei klausimas nėra vienintelis.
„Būtų vertinami visi rizikos valdymo klausimai, susiję su tranzitu, taip pat ir valstybinės reikšmės funkcijų užtikrinimo įvertinimas – ar tai yra būtent taip traktuojama. Kitas dalykas – sankcijų rizika, kuri pasireiškia per operacijų vykdymą su Rusija ir Baltarusija. Jeigu bus kažkas daugiau, vertinsime papildomai“, – teigė V. Sinius.
„Negalime prisiimti nesuvaldomų arba sunkiai suvaldomų rizikų“, – pridūrė jis.
V. Sinius negalėjo atsakyti, kokia konkrečiai forma valstybės institucijos turėtų išreikšti poziciją dėl apmokėjimų už Kaliningrado tranzitą.
„Detaliai aš nelabai galiu komentuoti. Yra specialistai, kurie tiksliau galėtų įvardyti, kokios tikslios pozicijos reikia, bet esmė - ar tranzitas atitinka tai, kas yra valstybei reikšminga funkcija“, – sakė V. Sinius.
Šiaulių banko vadovas patvirtino, jog šiuo klausimu vyksta diskusijos tarp bankų ir šalies institucijų, tačiau V. Sinius teigė tiesiogiai diskusijose nedalyvaujantis.
„Jos vyksta ir per Bankų asociaciją. Apibendrintos pozicijos norisi, kad visi vienodai suvoktų tranzito reikšmę“, – sakė V. Sinius.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė penktadienį BNS teigė, jog asociacijos pozicija nepakito – kiekvienu atveju „Lietuvos geležinkeliai“ bankams turėtų pateikti raštišką atsakingos institucijos patvirtinimą, jog konkretus apmokėjimas už tranzitą yra susijęs su valstybės poreikiais.
Kokia institucija bankams turėtų pateikti patvirtinimą, pasak V. Kiguolienės, turėtų įvertinti patys „Lietuvos geležinkeliai“.
„Jeigu mes kalbame apie valstybės įmonę, ji turėtų pagal savo pavaldumą įsivertinti, kas jos atžvilgiu yra atsakinga institucija“, – BNS sakė V. Kiguolienė.
Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.
Europos Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta (Ariana Podesta) ketvirtadienį teigė, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas, o Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.
Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis liepos pabaigoje perdavė Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad aptarnaujant mokėjimus už Kaliningrado tranzitą gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai. Tarnyba taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.
LTG liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado.
