Tam, kad valstybė darbuotojams galėtų suteikti tokias garantijas ir darbovietės bankroto atveju nepaliktų jų visai be pinigų, lėšos šioms išmokoms yra kaupiamos Garantiniame fonde.
Jame laikomų pinigų tikslas – finansiškai padėti darbuotojams. Tačiau vietoje to, kad būtų didinamos išmokos, šio fondo lėšos naudojamos ir visai kitiems tikslams. Kodėl?
Atsakė, kam naudoja pusę fondo pinigų
Garantinį fondą administruoja „Sodra“. Į jį įmokas, kurios sudaro 0,16 proc. darbuotojams priskaičiuotų pajamų, moka darbdavys.
Fondo pinigus taip pat sudaro delspinigiai, palūkanos, baudos, iš darbdavių gautos lėšos administratoriaus reikalavimams tenkinti, savanoriškos įmokos, pajamos už investuotas lėšas ir pan.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atskleidė, kad į Garantinį fondą per metus surenkama virš 50 mln. eurų, tačiau darbuotojų išmokoms skiriama vos pusė ar net mažiau.
SADM paaiškino, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimas, numatantis papildomą naudą tiems, kurie dėl darbdavio nemokumo neteko darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.
„Darbuotojas, kuris dirbo įmonėje iki teismui priėmus sprendimą dėl jos nemokumo, iš šio fondo gali gauti ne tik išmoką, kuri gali siekti iki 6 MMA dydį, bet ir daugiau galimybių įsidarbinant.
Pvz., finansuojant jo perkvalifikavimą, subsidiją įsidarbinant ar pan.“ – vardijo ministerijos atstovai.
Kiek surinko pinigų ir kiek jų skyrė išmokoms?
SADM teigimu, Garantinio fondo pinigai naudojami didinant darbuotojų galimybę sugrįžti į darbo rinką ir „finansuojant aktyvios darbo rinkos politikos priemones“.
Pati ministerija pripažino, kad šios lėšos užtikrina tik minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam.
Ji paminėjo, kad sprendimą fondo pinigus papildomai naudoti užimtumo priemonėms ateinantiems metams iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. bendru sutarimu priima Lietuvos trišalė taryba.
Anot ministerijos, sprendimas priimamas atsižvelgiant į prognozuojamą asmenų skaičių ir lėšų poreikį finansuojant aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
„Per 2024 m. į Garantinį fondą buvo surinkta 50 257 100 eurų, o išmokėta 23 167 800 eurų (46,1 proc.) išmokų.
Šių metų biudžete į Garantinį fondą planuojama surinkti 54 185 000 įmokų, išmokėti 28 361 000 eurų (52,34 proc.) išmokų, o aktyvios darbo rinkos finansavimui lėšų neskirta“, – komentavo SADM.
Vis tik ji pridūrė, kad ateinantiems metams numatomas lėšų kiekis Trišalėje taryboje bus patvirtintas iki rugpjūčio 1 d.
Kodėl likusių pinigų neišmoka darbuotojams?
Tobulėjant technologijoms, ypač – dirbtiniam intelektui, galinčiam atimti nemažai darbo vietų, pasaulyje vis dažniau kalbama apie universaliąsias bazines pajamas (UBP).
Tai – visiems gyventojams vienodai kiekvieną mėnesį mokama pajamų suma, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, ar ne, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, išsilavinimą ir pan.
UBP tikslas – kad visi gyventojai turėtų kažkokias garantuotas, bazines pajamas ir galėtų pragyventi, nepaisant to, kad neturi darbo.
Taigi naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo ministerijos, kodėl tie Garantiniame fonde likę milijonai nepanaudojami būtent universalioms bazinėms išmokoms tiems, kurie dėl bankroto liko be darbo.
Vis tik SADM į šį klausimą neatsakė.
Kiek pinigų reikėtų universalioms bazinėms pajamoms?
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Marius Kušlys yra komentavęs, kad Lietuvoje UBP jau būtų galima pritaikyti visai netrukus.
„Jei Lietuva apmokestintų robotus ir kitas technologijas, atsisakytų šiuo metu esančio sudėtingo socialinio aprūpinimo aparato, tai tuos pinigus, kuriuos skiria visokioms išmokoms, pašalpoms, paramoms ir biurokratinio aparato išlaikymui, galėtų surinkti į biudžetą ir mokėti gyventojams UBP“, – kalbėjo dėstytojas.
Vis tik vyriausioji Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo – jei lietuviai kas mėnesį gautų po 1 tūkst. eurų UBP, priklausomai nuo gavėjų skaičiaus, Lietuva tam turėtų skirti apie 1,8–2,4 mlrd. eurų per mėnesį arba 21,6–28,8 mlrd. eurų per metus.
Taigi per mėnesį šioms pajamoms išleistume tiek, kiek dabar per metus skiriame gynybai. O metams UBP reikėtų kone tiek pajamų, kiek dabar surenkama į biudžetą finansuojant sveikatos apsaugą, švietimą, policiją, socialinę apsaugą ir kt.:
„Kiek turėtų išaugti mums visiems mokesčiai, kad susimestume sumą, kurią vėliau visi pasidalintume po lygiai ir dar atseikėtume dalį pinigų tiems, kurie imtųsi šį visą procesą (nebūtinai efektyviai ir taupiai) administruoti?“
Vis tik I. Genytė-Pikčienė neneigė, kad jau dabar egzistuoja tam tikros išmokos, kurios yra mokamos nepriklausomai nuo asmens situacijos, pvz., vaiko pinigai.
Bazinės pajamos būtų įmanomos jau dabar?
M. Kušlys irgi paminėjo, kad šioks toks UBP egzistuoja jau dabar: gyventojai moka mokesčius, kurių dalis jiems sugrįžta įvairiomis išmokomis.
Jis samprotavo, kad nedarbo ir kitas socialines išmokas pakeitus UBP žmonės išvengtų visų nemalonių procedūrų (pvz., praradus darbą – registravimosi į Užimtumo tarnybą).
Taigi žmonės mažiau bijotų keisti netinkamus darbus, kurti verslus, nes žinotų, kad visą laiką gaus bazines pajamas.
„Dabartinė mokesčių sistema yra labai sudėtinga ir komplikuota, o universaliosios bazinės pajamos galėtų sumažinti skirtingų institucijų, skirtingų išmokų ir skirtingo biurokratizmo poreikį, įvesti stabilumo, kai jas visas pakeistų UBP.
Tai tikrai galėtų būti vienas iš būdų šią idėją įgyvendinti“, – svarstė M. Kušlys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
