„Visais kampais pažiūrėsime“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė šio komiteto pirmininkas konservatorius Lauryno Kasčiūnas.
Anot jo, norima pasvarstyti, kaip turėtų elgtis tokį verslą turintys asmenys, tarp jų – ir politikai.
„Bendrai pažiūrėti, kaip, pavyzdžiui, politikai, kurie turi verslus, turėtų elgtis tokiomis situacijomis ir panašiai, kokį tai daro poveikį mūsų politinės sistemos atsparumui“, – tvirtino jis.
L. Kasčiūno teigimu, bus svarstoma ir Ateities komiteto vadovo liberalo Raimundo Lopatos iniciatyva įstatymiškai uždrausti visus verslo ryšius su valstybėmis, kurias Lietuva yra pripažinusi teroristinėmis.
Liberalas priminė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą Seimas vienbalsiai konstatavo, kad tai yra „terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“.
Į NSGK posėdį pakviesti keli teisininkai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės saugumo departamento atstovai, tarptautinės politikos ekspertas Marius Laurinavičius.
Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininko Arūno Laurinaičio duomenimis, šių metų vasarį, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, toje šalyje veikė daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių.
