Tokios sutartys būtų sudaromos su tai vežėjais, kurie iki liepos teikė tolimojo susisiekimo paslaugas ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių vežti keleivius tais pačiais maršrutais. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs, kaip įgyvendinami Kelių transporto kodekso pakeitimai.
Komiteto narių teigimu, tokia tvarka netrikdytų vežėjų investicijų, imant bankų paskolas transporto parko ir autobusų stočių atnaujinimui.
Pasak komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, dabar įstatymai skaitomi nevienodai ir dėl to kyla nereikalingos įtampos šioje rinkoje. K. Starkevičius BNS sakė, kad LTSA su vežėjais sudarant terminuotas sutartis jiems būtų užkertamas kelias plėtrai.
„Po tų 18 mėnesių bus kiti reikalavimai, pavyzdžiui, reikės naujų autobusų. Vežėjai sako, kad su terminuotomis sutartimis užkertamas kelias jiems kreiptis į bankus paskolų, nes bankas neduos pinigų naujiems autobusams, nes vežėjai bus įsipareigoję paslaugas teikti laikinai, tik 18 mėnesių“, – BNS po posėdžio kalbėjo komiteto pirmininkas.
K. Starkevičiaus teigimu, Kelių transporto kodekse nėra numatytas sutarčių terminas – LTSA pati nustatė, kad būtų sudaromos terminuotos sutartys.
Liberalo Andriaus Bagdono teigimu, tokią LTSA veiklą turėtų įvertinti susisiekimo ministras.
„Jeigu viena Susisiekimo ministerijai pavaldžių institucijų (LTSA – BNS) nevykdo įstatymo teisingo traktavimo, neabejoju, kad ministras sureaguos į šią situaciją ir tas klausimas iki rudens turi būti išspręstas“, – komitete teigė A. Bagdonas.
Vežėjai sako, kad LTSA skirtingai interpretuoja kodekso reikalavimus dėl maršrutų tinklo.
Keleivių vežimo asociacijos vadovo Gintaro Nakučio teigimu, su vežėjais, įsipareigojusiais 18 mėnesių vežti keleivius tais pačiais maršrutais LTSA turėtų sudaryti neterminuotas sutartis, o ne iki 2024 metų gruodžio pabaigos.
Pasak jo, tokiems vežėjams 18 mėnesių nebūtų taikomi trys reikalavimai: dėl maršrutų dažnių, bankų garantijų ir sutarčių su autobusų stotimis. Jeigu per tą laiką vežėjai sąlygas įgyvendintų bei jiems išimtys nebebūtų taikomos, jie ir toliau galėtų tęsti veiklą. Kitu atvejų leidimas nebūtų pratęsiamas.
Keleivių vežimo asociacijos atstovė Aurelija Varpučinskienė sako, kad šalia dabartinio tinklo bus kuriamas alternatyvus. G.Nakučio teigimu, tada bus dubliuojami maršrutai.
Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) vadovas Arūnas Indrašius pabrėžė, kad mažieji vežėjai jau pasitraukė iš rinkos, nes nemato perspektyvos.
„Šiai dienai traktuojama taip, kad po 18 mėnesių (...) rinka bus užpildyta naujais maršrutais“, – komitete teigė TOKS vadovas.
Pasak jo, įmonė už 7 mln. eurų įsigijo 20 naujų autobusų, o dabar nežino, ar juos panaudos.
Įmonės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas pabrėžė, kad ilgalaikės sutartys dėl keleivių vežimo reikalingos dėl investicijų į transporto priemones ir infrastruktūrą.
„Jos daromos 10-čiai metų – prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai, autobusų stotyse (jos statomos, rekonstruojamos – BNS) dar ilgiau“, – komitete tvirtino L. Skardžiukas.
Ekonomikos komitetas LTSA, Susisiekimo ministerijai bei Transporto kompetencijų agentūrai, be to, nurodė aktyviau bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, jų asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus.
