„Esame apsisprendę, komiteto išvada yra aiški. Tai tada projektų sujungimas yra įvykęs“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje kalbėjo.
Gegužės pabaigoje Seime pateikti valdančiųjų ir opozicijos siūlymai pratęsti bankų solidarumo įnašą. Tiek Vyriausybės siūlymui mokestį pratęsti metus laiko ir keisti jo bazę, tiek opozicijos iniciatyvai taikyti įnašą neribotą laiką, parlamentas po pateikimo pritarė.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį metams, gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis pirmieji pasiūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Taip pat Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigė iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
