Pakeitimais siūloma atlikus analizę Kelių direkcijai pasirinkti geriausią projekto įgyvendinimo galimybę. Vyriausybė nustatytų atvejus, kada tokios analizės būtų privalomos.
Pataisas inicijuojantis Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad vertinant sąnaudas ir naudą Lietuvoje galėtų būti pradėtas taikyti Vokietijos pavyzdys, kada skaičiuojamas laiko sąnaudų indeksas.
„Tai yra, kiek vairuotojai rekonstruojant vieną ar kitą, pavyzdžiui, tiltą, tunelį ar kokią magistralę, kiek jie papildomai patiria laiko sąnaudų ir tas sąnaudas padaugina atitinkamai iš eurų. Tada tas laiko sąnaudų indeksas taip pat įtraukiamas į viešuosius pirkimus. Ir jeigu per kuo trumpesnį laiką ar perstumi tiltą kokį senesnį, ar naują pastatai, tai būtent tas įvertinama. Ir aš manau, kad tas yra objektyvesnis kriterijus. Galėtume Lietuvoje pagalvoti apie tai“, – Seime svarstė parlamentaras.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas taip pat mano, kad laiko sąnaudų indeksas galėtų būti skaičiuojamas, „nes pas mus lemia vien tiktai mažiausia kaina, o paskui turim dideles sąnaudas ir vairuotojų keiksmus kelyje“.
Pasak A. Kupčinsko, yra buvę atvejų, kada labai pabrangdavo ir projektų vertė, ir darbų sąmata: „Ir vietoj vieno ar kelių milijonų išeidavo vos ne į dvigubos sumos“.
Kaip pavyzdį A. Kupčinskas paminėjo požeminį pravažiavimą prie Strošiūnų magistralėje Vilnius-Kaunas, netoli Elektrėnų – projekto sprendiniai pasirodė ekonomiškai nepagrįsti, dėl to jo vertė išaugo nuo 2,5 mln. iki beveik 5,2 mln. eurų.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pakeitimus pavadino diskredituojančiais jau dabar vykdomus projektus: „Nes lyg ir jie atrodo, kad priimami neatliekant tos kaštų ir naudos analizės ir kas kaip nori, tas taip daro. Manau, kad vis tiek yra skaičiuojama ir žiūrima“.
Konservatorius Vilius Semeška suabejojo, ar dėl A. Kupčinsko siūlomų įpareigojimų nepailgės statybų planavimo ir darbų procesas.
„Ar visa tai netaps biurokratizuota? Pritariu, kad paskelbimas internetinėje svetainėje yra reikalingas ir tai yra skaidrumas, bet tų įvairių analizių darymas gali apskritai visą procesą dar labiau užtempti ir kad nebūtų sviestas sviestuotas, galbūt galima būtų į projektų analizę tiesiog įnkorporuoti ir nereikėtų šių dviejų analizių daryti“, – svarstė V. Semeška.
Tokias Kelių įstatymo pataisas Seimas priėmė svarstyti praėjusią savaitę.
Anksčiau Seimas yra nustatęs, kad statant arba rekonstruojant tiltus, viadukus, tunelius, estakadas daugiau negu 1 mln. eurų vertės darbams bus privalu atlikti kaštų ir naudos analizę. Tačiau ši tvarka netaikoma keliams.
