Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokius pokyčiu numatančias Žuvininkystės įstatymo pataisas: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 28. Toliau Seimas pataisas svarstys pavasarį.
Pasak reformą siūlančių parlamentarų, taip būtų galima sumažinti žvejybos limitus, atlikti mokslinius ar veterinarinius tyrimus visuose valstybiniuose bei privačiuose ežeruose ir upėse, taip pat skatinti mėgėjišką žvejybą.
„Yra noras saugoti savo išteklius, kad Kuršių mariose tinklų būdų kuo mažiau ir kad ta žuvis, migruojanti žuvis, ypatingai kiltų per mūsų upes į ežerus ir visus vandenis“, – pristatydama pataisas teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Parlamentarė teigė išsiaiškinusi, kad kai kurie verslininkai žvejai žuvį gaudo savo reikmėms.
„Jeigu gaudoma savo reikmėms versliniu būdu, tai yra tam tikras nesąžiningumas su tais, kurie žvejoja mėgėjišku būdu ir mažesnėmis apimtimis pasigauna savo poreikiams, o dažnai ir paleidžia. Man atrodo, į savo turtą, tai yra žuvis, turėtume žiūrėti kaip į savo visų turtą ir ta verslinė žvejyba, man atrodo, jau nugyveno savo laiką, turime keisti požiūrį į gamtos išteklius“, – Seime kalbėjo A. Gedvilienė.
Ji pabrėžė, kad aplinkos ministro įgaliota biudžetinė įstaiga išpirktų kvotas ir jos liktų valstybės sąskaitoje: „Jos niekur nedingsta, rusai jų niekaip neperima. Mes, kaip valstybė, jas turime. Šitoje vietoje, aš manau, išsprendėme klausimą aiškiai pasakydami įstatyme, kad lieka mūsų valstybės sąskaitoje“.
Tuo metu Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis teigė, kad Lietuvai priklauso ketvirtadalis Kuršių marių, o tris ketvirtadalius valdo Rusija, todėl, pasak jo, rusų žvejai apsidžiaugė Lietuvai pradėjus svarstymus dėl verslinės žvejybos pokyčių.
„Žvejai plojo delnais, kada mes pradėjome svarstyti šį įstatymo projektą, kad mes atsisakome verslinės žvejybos, tai natūralu, kad visa ta žuvis, kuri šiandien yra sugaunama Kuršių mariose, ji ateis iš Rusijos ir tikrai mes čia nieko daug nepasieksime“, – kalbėjo politikas.
Z. Balčytis įsitikinęs, kad pataisas skubina interesai.
„Taip, yra interesai ir, aišku, natūraliai matosi, kad tie interesai šiandien labai spėriai skinasi kelią ir tikrai nemanau, kad jeigu mes sunaikiname smulkų ir vidutinį verslą, dėl to mes turime džiūgauti, kad jiems bus išmokėtos kompensacijos. Tau išmokės, iš ko tu paskui toliau gyvensi?“ – svarstė jis.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė teiravosi, ar prieš pataisų pateikimą Seimui buvo diskutuota su žvejais: „Virš 100 žvejų neteks darbo verslo, tai yra tiktai priedas prie jų pragyvenimo“.
A. Gedvilienė sako, kad dalis žvejų gavę kompensacijas nusiteikę savanoriškai pasitraukti iš žvejybos verslo.
„Turime 47 įmones, kuriose yra apie 150 skirtingu laikotarpiu dirbančių žmonių. Pasak pačių žvejų atstovų, žmonės, kurie nedirba pilnu etatu to darbo, nes žvejyba yra ir sezoninė, ir iš jos tikrai nedidelės pajamos – (...) minimumas arba pusė minimumo, pusė etato. Tai yra, sakykim, gretutinė veikla prie pagrindinės veiklos. Aš tikrai tikiu, kad tiems žmonėms atsiras kitų galimybių perorientuoti savo verslą ir veiklas, nes tikrai yra ir turizmas, ir plukdymas. Tikrai neketiname atimti laivų. Juos prašysime išsiregistruoti iš žvejojančių laivų sąrašo“, – aiškino pataisų iniciatorė.
A. Gedvilienė pabrėžė, kad pataisos niekaip nepakeis stintų gaudymo tradicijų ir reikalavimų.
„Stintų žvejyba vyksta tradicinių švenčių metu sukant bobą ant ledo. Jokiu būdu nenorime, kad senos tradicijos mirtų, todėl stintos nėra braukiamos iš įstatymo tam, kad ta tradicija gyvuotų ir kol bus ledo, ir kol vyks šventės ant ledo ir žvejyba ant ledo, tai tos parodomosios žvejybos vyktų. O visos kitos žvejybos ežeruose jau buvo uždraustos seniau, dabar mes ką papildome, tai ungurius, kurie yra saugoma žuvis visoje Europoje, ir seliavą“, – tvirtino komiteto vadovė.
Liberalas Andrius Bagdonas priekaištavo, kad pataisomis bus sunaikintas smulkios verslinės žvejybos įmonės.
Siekiant pagausinti sterkų ir kitų žuvų išteklius numatoma, kad Kuršių mariose žvejojančios įmonės galėtų pasitraukti iš verslo gaunant išmoką. Be to, verslą ketinama įpareigoti žvejybos upėse ir ežeruose kvotas už atlygį perleisti valstybei – Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
Taip pat siūloma panaikinti privilegiją žvejybos plotų naudotojams gauti verslinės žvejybos leidimą be aukciono, jei jie neturi žvejybos, įskaitant vidaus vandenyse, kvotų.
Pakeitimų iniciatoriai skaičiuoja: įsigaliojus žvejybos apribojimams į rinką kasmet nepatektų apie 50 tonų seliavų, ežerinių stintelių, ungurių ir nėgių. Jei Kuršių marių verslinės žvejybos įmonės aktyviai naudosis galimybe kvotas už atlygį perleisti valstybei ir pasitraukti iš verslo, žuvų sugavimas mariose sumažės apie 500 tonų.
Šias žuvis yra galimybė importuoti iš Lenkijos, Latvijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva kasmet importuoja apie 130 tūkst. tonų žuvų produktų.
