Už siūlymą po pateikimo balsavo 111, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti trečiadienį, vasario 14 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė pristatydama siūlymus pabrėžė, kad jie „neatsirado dėl to, kad kažkas parodė gražius traktorius Vilniuje“, o dėl sausio 8 d. susitikime su Žemės ūkio taryba aptartų problemų bei noro tinkamai pakoreguoti Akcizų įstatymą.
„Pirmiausia, kalbant apie ūkininkus, dėl žaliojo dyzelio naudojimo ir pakeistos formuluotės įstatyme, kuri apriboja galimybes naudoti žaliąjį dyzelį žemės ūkio veiklose kaip bitininkystė, sodininkystė ar kitose, kurioms yra nustatytos kvotos lengvatinio akcizo kuro. Pagal įstatymo formuluotę nėra galimybių jo naudoti, nes toje veikloje nėra naudojami traktoriai ir kombainai. Buvo sutarta, kad siūlysime grąžinsime iki sausio 1 d. buvusią formuluotę“, – pirmadienį Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė I. Šimonytė.
„Kitas klausimas pramoninkams ir buitiniams vartotojams dėl suskystintų naftos dujų, kurios naudojamos kaip kuras šildymui. Kadangi priėmus Akcizų įstatymo pataisas ir sulyginus akcizo tarifą su akcizu, kuris yra taikomas varikliniam kurui, akcizo šuolis buvo labai ženklus, todėl Vyriausybė siūlo nuo kovo 1 d. akcizo tarifą SND, kurios naudojamos versle ar buitinių vartotojų, nustatyti 41 euro už toną tarifą“, – kalbėjo ji.
Seimo KRK pritarė siūlymui SND akcizo tarifą mažinti iki 13,94 Eur/t
Pirmadienį ryte vykusiame posėdyje Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė parlamentarės Laimos Nagienės inicijuotam siūlymui SND akcizo tarifą sumažinti dar labiau, nei siūlo Vyriausybė – iki 13,94 euro už toną.
Plenarinio posėdžio metu L. Nagienė pasisakė prieš Vyriausybės siūlomą akcizo tarifo dydį, pabrėžusi savo pasiūlymą taikyti dar mažesnį akcizą.
„Nesu visiškai prieš, esu už, kad būtų sumažintas akcizo dydis. Bet norėčiau premjerei pasakyti, kad siūlymai buvo. 13,94 Eur/t spalio mėnesį pateikimas praėjęs, todėl neklaidinkite. Turiu dvi neigiamas išvadas, nes Vyriausybės projektas ale geresnis, ką padarysi, kad Vyriausybė yra protingesnė už opoziciją”, – kalbėjo parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė.
Vis tik KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis palaikė Vyriausybės siūlymą ir dėkojo už „greitesnę reakciją, negu buvo žadėta per žemdirbių protestą“.
„Ačiū už tokį projektą ir greitesnę reakciją, negu ji buvo žadėta per žemdirbių protesto akciją. Sprendžiama problema ta, kuri prieš dvejus metus buvo siūloma spręsti Kaimo reikalų komitete, kai projektas jame gulėjo ir sakėme, kad akcizai neatitinka realios situacijos“, – tvirtino V. Pranckietis.
41 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.
Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas susidės iš 41 Eur/t pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos.
Aplinkos ministerija savo ruožtu yra pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.
Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentui siūloma svarstyti įprasta tvarka.
ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.
Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.
Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t. Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.
Tikimasi, kad tokį akcizo dydį Seimas patvirtins vasario 12–15 dienomis šaukiamoje neeilinėje parlamento sesijoje. Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.
SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose. Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.
