Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados.
Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.
Tiesa, šios eilutės gali gerokai keistis, nes pritarta ne visiems mokesčių pakeitimams. Dabar Vyriausybė turės įvertinti Seime gautus pasiūlymus biudžetui, o antrasis jo svarstymas numatomas gruodžio 10 d.
Diskusijoje aštrūs pasisakymai
Konservatorė Gintarė Skaistė kritikavo Vyriausybės pateiktą valstybės biudžeto projektą. Anot jos, gyventojai nejaučia, kad gyvenimas gerėtų. Po pernykštės mokesčių reformos netekta dalies pajamų, dėl to nevykdomi pažadai viešojo sektoriaus darbuotojams. Esą premjero duoti pažadai didinti jų pajamas buvo tik „makaronai ant ausų“.
Opozicijos lyderis, socdemas Julius Sabatauskas nuogąstavo, kad niekas nežino, koks tiksliai bus biudžetas, kokius mokesčius mokėsime, kiek didės pensijos. Parlamentaras priminė pernykščius protestus ir įspėjo, kad visuomenėje auga įtampa. Ji auga neva dėl to, kad valdantieji netęsi savo pažadų ir tai piktina žmones. Seimo nario vertinimu, pasitikėjimui sugrąžinti ir pažadams įvykdyti tereikia apie 80 mln. eurų.
Konservatoriui Mykolui Majauskui kitų metų biudžeto ir naujų mokesčių priėmimas priminė studento ruošimąsi egzaminui, kai viskas daroma paskutinę naktį. Jį neramina, kad daugiausia apie biudžeto pajamų didinimą kalbama tik kaip apie didesnį pinigų perskirstymą. Jis siūlė atsiimti mokestinius pasiūlymus, daugiau neerzinti žmonių.
Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad pasiūlyti nauji mokesčiai yra „be galvos“. Dalis mokesčių gąsdina investuotojus, tačiau tuo pačiu metu lieka „neliečiamieji“, t.y. gyventojų grupės, kurioms toliau galios mokesčių lengvatos (pvz., ūkininkai). Parlamentarė pasigedo didesnio valstybės įmonių indėlio į biudžeto pajamas. Kita vertus, švietimo sričiai finansavimas nedidinamas tiek, kiek buvo žadėta birželio mėnesio.
„Sumaištis ir perkamos simpatijos išmokomis“, – komentavo ji.
Apie streikus ir smurtą
Konservatorė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad biudžeto projektas rodo pasikeitusius Vyriausybės prioritetus.
„Akivaizdu, kad geriausia jai sekasi daryti tai, kas nereikalauja jokio galvojimo“, – projektą įvertino ji.
Parlamentarės vertinimu, planuojamas biudžeto balansas yra iliuzinis. Ji melu vadino planuojamą kitų metų pajamų ir išlaidų skirtumą.
Socdemas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad vis daugiau skirtingų profesijų atstovų garsiai kalba apie galimus streikus. Jis atkreipė dėmesį, kad pajamų atskirtis tarp uždirbančių daugiausia ir mažiausia, toliau didėja. Pasak parlamentaro, kitų metų biudžeto projekte nėra įgyvendinamas nė vienas anksčiau duotas pažadas.
Konservatoriui Dainiui Kreiviui užkliuvo, kaip biudžeto projektą vertina trys svarbios institucijos – Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė ir Tarptautinis valiutos fondas. Šios institucijos turėjo abejonių ir kritikos dėl biudžete planuojamų pajamų, ypač dėl papildomų pajamų „ištraukimo iš šešėlio“. Jis akcentavo, kad negalima įvedinėti naujo „bankų mokesčio“, nes jis palies visas šeimas, turinčias paskolų.
Prie biudžeto kritikos prisidėjo ir socdemė Dovilė Šakalienė. Ji atkreipė dėmesį į smurtą prieš moteris. Anot jos, Lietuvoje jį patiria kas trečia moteris. Dėl smurto prieš moteris Lietuva esą patiria 600 mln. eurų per metus. Tai yra tiek, kiek trūksta viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, skaičiavo parlamentarė. Dėl to ji ragino kovoti su šiuo reiškiniu skiriant papildomą finansavimą.
Pasitelkė ir poeziją
Socdemas Bronius Bradauskas pasitelkė praėjusio poeto Teofilio Tilvyčio poeziją apie valstiečių vargus. Poeto minimą kryželį dabar esą pakeitė žali ūkininkų kryžiai laukuose. Jis kritikavo susitarimą dėl to, kad gynybos finansavimas ilgainiui būtų didinamas iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (dabar skiriama 2 proc.).
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignev Jedinskij taip pat negailėjo kritikos valdančiajai kritikai, kuri esą prarijo „opozicijos masalą“ – pritarė siūlymui didinti gynybos biudžetą, kai pati opozicija tuo pačiu metu prieštarauja naujų mokesčių įvedimui.
Pasisakančius prieš didesnį gynybos finansavimą konservatorius Edmundas Pupinis vadino „Kremliaus ruporais“. Jis daugiausia kalbėjo apie tai, kad netęsimi pažadai švietimo sektoriaus darbuotojams.
Tvarkietis Remigijus Žemaitaitis apgailestavo, kad valdančios daugumos koalicijos sutartyje numatyti susitarimai biudžeto projektu yra pažeidžiami. Labiausiai jam užkliuvo naujai siūlomi mokesčiai.
Gyventojams liks mažiau pinigų?
Socialdemokratė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje surenkama mažai mokesčių palyginti su visu bendruoju vidaus produktu. Dėl to biudžete pajamų tiek, kad vos užtenka sudurti galą su galu. Jos vertinimu, Vyriausybės pateiktas projektas yra nerealus – esą numatytų pajamų surinkti nepavyks, o išlaidos sparčiai didinamos.
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas sakė, kad šiemetinis biudžetas yra visiškai priešingas pernykščiam, kuriame buvo numatyta daugiau pinigų palikti gyventojams. Dabar planas „milijardas milijonui“ keičiasi ir gyventojams pinigų liks mažiau.
Frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Algirdas Butkevičius pasigedo racionalaus, strateginio biudžeto išlaidų planavimo. Jo vertinimu, svariausi dalykai yra pensijų, atlyginimų ir vaiko išmokų didinimas. Parlamentaro nuomone, šiemet nereikėjo daryti dar vienos mokesčių reformos. Jis atkreipė dėmesį į menką ES paramos įsisavinimą.
Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Mazuronis kritikavo projektą dėl to, kad su juo teikiami nauji mokesčiai (automobilių, NT, bankų) labiausiai palies viduriniosios klasės atstovus – šeimas, jaunus dirbančius žmones.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijai atstovaujantis Tomas Tomilinas pasiūlė „nukratyti makaronus nuo ausų ir pažiūrėti realybei į akis“. Jis tikino, kad valdantieji palaiko prezidento siūlymus dėl socialinių išlaidų, didės pensijos, vaiko išmokos, viešojo sektoriaus atlyginimai. Ir įsipareigojimai profesinėms sąjungoms vykdomi.
Tos pačios frakcijos vardu kalbėjęs Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad ankstesni seimai nesiėmė spręsti įsisenėjusių problemų, nedidino atlyginimų ir išmokų, nemažino skurdo. Esą tik ši valdančioji dauguma pradėjo tai daryti. Parlamentaras priminė, kad svarstant biudžetą reikia atsižvelgti į visų sričių poreikius, neišskiriant kurios nors vienos ir tarpusavyje jų nepriešinant.
Konservatorius Antanas Matulas kalbėjo apie privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Jo vertinimu, iš biudžeto skiriama per mažai lėšų valstybės lėšomis draudžiamų asmenų draudimui, tad sveikatos sritis esą negauna 1,2 mlrd. eurų pajamų.
Laukia antrasis svarstymas
Pagal Seimo statutą Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki spalio 17 d. pateikia jį Seimui. Toliau projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.
Išvadas dėl biudžeto projekto turi pateikti Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas.
Komitetai išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pasiūlymus ir iki lapkričio 10 d. pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.
Iki lapkričio 25 d. valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Jame išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
