Už tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurias antradienį pateikė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas, po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, 9 buvo prieš, 26 parlamentarai susilaikė. Projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), o plenarinėje salėje jis vėl atsiras gruodžio 9 d.
Jei Seimas pritartų, už pirmą kartą padarytą tokį pažeidimą grėstų nuo 100 iki 500 eurų siekianti bauda, už pakartotinį – nuo 300 iki 1 tūkst. eurų. Tokią atsakomybę siūloma taikyti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovams.
R. J. Jankūno teigimu, parengti projektą paskatino daugybė atvejų, kai dėl formalios priežasties, nesusijusios nei su valstybės, nei su tarnybos paslaptimis, nei su privataus gyvenimo apsauga, žurnalistams nebuvo pateikta atitinkama informacija ir visuomenė negalėjo žinoti.
Šiuo metu nustatytos baudos, jo nuomone, yra neadekvačiai mažos. Be to, dabartinė kodekso formuluotė, R. J. Jankūno teigimu, leidžia išvengti atsakomybės.
„Šiuo metu bet koks formaliai nurodytas motyvas eliminuoja nusižengimo sudėtį, net jei atsisakymas yra nepagrįstas. Todėl siūlau pašalinti, mano vertinimu, perteklinę kodekso formuluotę dėl „atsisakymo nenurodant priežasties“, – sako projekto autorius.
Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams gresia nuo 20 iki 140 eurų siekiančios baudos. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.