Tai numato Finansų ministerijos parengti projektai dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimai.
Po pateikimo antradienį juos palaikė 63 Seimo nariai, 35 susilaikė, vienas buvo prieš.
Nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės keičiamos, nes iki metų pabaigos Lietuvai jas turi suvienodinti su Europos Sąjungos (ES) direktyva.
Pagrindinis fiskalinės drausmės pokytis – ją siūloma apibrėžti pagal išlaidas, o ne biudžeto deficitą, kaip dabar.
„Bus supaprastinama sistema – vietoje kelių rodiklių bus nustatyta viena pagrindinė taisyklė, kad bus ribojamas biudžeto išlaidų augimas, vidutiniškai 5 proc. per metus ir su mažėjančia tendencija į ateitį“, – pristatydamas projektus Seimo tribūnoje kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Anot jo, pakeitimai didintų fiskalinę erdvę, bet išsaugotų viešųjų finansų tvarumą – liktų galioti Mastrichto kriterijai, t. y. 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito riba ir 60 proc. BVP skolos lygis.
Pagal dar liepą ES patvirtintą Lietuvos fiskalinį struktūrinį planą (FSP), 2025–2028 m. laikotarpiu vidutinis šalies grynųjų išlaidų metinis augimas turėtų neviršyti 5,2 proc., o vien 2025 m. – 6,1 proc.
K. Vaitiekūno teigimu, susiderėtas leistinų išlaidų lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių bendrijoje.
Anot Finansų ministerijos, siūlymas leistų savivaldybėms įgyvendinti didesnės apimties projektus – tam joms siūloma nebeleisti prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusiais metais sukauptus nepanaudotų biudžeto pajamų likučius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) skaičiavimu, ši suma per visas savivaldybes siekia apie 600 mln. eurų.
Savivaldybės jau anksčiau kritikavo šį siūlymą – teigė, kad jeigu negalėtų prie pajamų pridėti šių likučių, mažėtų finansavimas investiciniams projektams, civilinei saugai, kelių infrastruktūrai ir kitoms reikmėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
