Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Statybos įstatymo pataisas: 69 parlamentarai balsavo už, 10 buvo prieš ir 37 susilaikė. Pataisa įsigalios nuo 2023 metų gegužės.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seime pabrėžė, kad tokio griežtinimo reikia siekiant, kad vietoj rekonstruojamo pastato nebūtų statomi visiškai nauji.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad pataisa užtvers kelius, pro kuriuos praslysdavo daug projektų. Ji mano, kad įteisinus pakeitimus šiltnamiai nebevirs gyvenamaisiais namais, o dušinės – prabangiomis vilomis.
„Suprantu, kad daugeliui nepatinka tas rekonstrukcijos sąvokos pakeitimas, bet iš kitos pusės, matėme daugybę pavyzdžių, kaip šiltnamiai virsta gyvenamaisiais namais, kaip dušinės virsta prabangiomis vilomis“, – posėdyje pareiškė ji.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis piktinosi, kad toks reikalavimas absurdiškas ir apsunkinantis.
„Tai prives prie to, kad sodo nameliuose, pavyzdžiui, žmonės, norintys pasikeisti (...) stogą į, pavyzdžiui, šlaitinį arba rūsį pasidaryti, automatiškai papuls po naujos statybos sąvoka. Iš to išplaukia tai, kad visas pastatas turės būti A+ energetinės naudingumo klasės“, – kalbėjo parlamentaras.
A. Mazuronis taip pat kritikavo sprendimą didinti regioninių architektų tarybų vaidmenį, nes jos virsta „susidorojimo“ institucijomis.
Seimas leido savivaldybėms, kai kils abejonių dėl pastato statybos teisėtumo, kreiptis į regionines architektų tarybas, kurios priimtų verdiktą, kaip toliau elgtis su projektu.
„Regioninės architektų tarybos jau dabar yra virtusios ne architektų savivaldos funkciją atliekančiomis institucijomis, tačiau susidorojimo su konkurentais institucija. Tą yra konstatavusi, beje, Konkurencijos taryba savo išaiškinime. Deja, ministerija nesiima jokių priemonių, kad tą situaciją pakeistų, tačiau tik toliau didina regioninių architektų tarybų vaidmenį, kas yra blogai ir neatliepia galutinių vartotojų lūkesčių“, – tvirtino A. Mazuronis.
