Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pirmojo jūrinio vėjo parko Lietuvoje statybos yra ypač svarbus energetikos projektas.
„Lietuva negali šiandien patenkinti savo energetikos poreikių, didžiąją dalį elektros importuojame, tik 20–35 proc. pasigaminame patys ir apie 70 proc. ateina iš kitų šalių“, − Seimo posėdyje sakė ministras, pranešė Seimo spaudos tarnyba.
Pasak jo, pagal Europos Sąjungos strategiją Baltijos jūroje numatoma instaliuoti 93 gigavatus elektros iš vėjo pajėgumų.
„Tai viena palankiausių jūrų pasaulyje, nes ji nėra gili, o vėjo greitis yra didelis, todėl mes Lietuvoje turime galimybę instaliuoti beveik 3 gigavatus gamybos jūroje – iš esmės tai išspręstų mūsų visas problemas“, − sakė ministras.
Pirmasis projektas, kaip ir kiti parkai, bus tokio pat dydžio ir sieks 700 megavatų, o vystytojų atranka prasidės kitų metų rugsėjo mėnesį. Pasak D. Kreivio, vėliausiai jau 2028 metais bus pastatyta pirmoji elektrinė, antrosios statybos turėtų prasidėti dar po metų.
„Šiuo metu yra atliekami specialiųjų teritorijų planavimo veiksmai, atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, suplanuoti vėjo greičio, jūros dugno tyrimai ir kiti reikalingi tyrimai ir studijos. Iš viso reikia atlikti 13 įvairiausių didelės apimties tyrimų“, − aiškino D. Kreivys.
Patikslinus pagrindinį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo uždavinį bus siekiama, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. bendro galutinio šalies suvartojimo, 15 proc. – visų rūšių transporte, 70 proc. – elektros suvartojimo, 90 proc. – šilumos energijos balanse
Už pagrindinio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo naujas nuostatas balsavo 114 Seimo narių, susilaikė 1.
